Menininkų simpoziumas – Antanui Mončiui atminti

Šalia Darbėnų įsikūrusioje menininkų skulptorių Rasos ir Gedimino Staškauskų sodyboje iki birželio 5 d. netils kūrėjų kaltai – sodybos šeimininkai kartu su skulptoriumi Stasiu Juraška pasirengę sukurti tris skulptūras. Stebėti profesionalių menininkų darbą galimybę turės ne tik Darbėnų gimnazijos, bet ir kitų rajono ugdymo įstaigų mokiniai.

Menininkų simpoziumas skirtas menininko modernisto, kilusio iš Mančių kaimo Darbėnų seniūnijoje ir kūrusio Paryžiuje Prancūzijoje, Antano Mončio metams paminėti – jais 2026-uosius paskelbė Kretingos rajono savivaldybės taryba, pritarusi Darbėnų gimnazijos iniciatyvai ne tik prisiminti kraštietį skulptorių, bet ir sukurti šiuolaikinę lauko meno erdvę, įprasminančią iš šio krašto kilusio garsaus skulptoriaus A. Mončio kūrybos palikimą. Menininko kūrybos ir asmenybės inspiruotos skulptūros papuoš Darbėnų gimnazijos prieigose pradėtą kurti skulptūrų parką, vieną skulptūrų numatyta pastatyti Darbėnų šviečiančių sūpynių parke.
„Pradėtas kurti skulptūrų parkas – atvira lauko galerija – ilgainiui turėtų tapti unikaliu meniniu, kasmet besikeičiančiu traukos objektu tiek vietos gyventojams, tiek svečiams, o jaunimui – identiteto ir įkvėpimo šaltiniu“, – menininkų simpoziumo atidarymo dieną kalbėjo projekto iniciatorė Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė, akcentuodama, kad tęsiant sumanymą, per kelerius metus planuojama sukurti lauko galeriją nuo gimnazijos skulptūrų skvero iki Darbėnų parko.

Simpoziumo atidarymo R. ir G. Staškauskų sodyboje dalyviai, organizatoriai, rėmėjai.

Skulptoriai R. ir G. Staškauskai, kuriuos su Darbėnų gimnazija sieja ne vienerių metų bičiulystė ir kartu vykdomi projektai, pastebėjo, kad kultūros projektai yra unikalūs tuo, jog patirti meną, stebėti kūrėjų darbą ir išbandyti skulptorių įrankius gali ir mokiniai. „Bendrystė naudinga abipusiai – mes suteikiame erdvę menui pažinti, dalijamės žiniomis, o mokiniai mus irgi kai ko pamoko, „numeta“ idėjų, nes jų mąstymas – labai įdomus, – R. ir G. Staškauskai apibendrino vieną svarbiausių meno misijų – vienyti žmones, idėjas, miestus ir šalis.
„Atrodytų, kad ir šįsyk Antanas Mončys suvienijo Darbėnus, Paryžių ir Azerbaidžano sostinę Baku. Nuo vienos jūros iki kitos“, – G. Staškauskas atkreipė dėmesį, kad skulptorius S. Juraška atvyko būtent iš tolimojo Azerbaidžano.
Patvirtinęs, kad būtent šioje šalyje praleidžia didžiąją dalį savo kūrybos laiko, kartu su žmona grafike Adile Efendi į Darbėnų kraštą atvažiavęs 64-erių
S. Juraška prisiminė, kad su Gediminu Staškausku susipažino gana senokai, prieš keliolika metų, kai kūrė skulptūras sveikatos centro „Energetikas“ skulptūrų parkui Šventojoje. Užsimezgusi bičiulystė nenutrūko, ir projekto A. Mončiui atminti iniciatoriai skulptorių pakvietė dalyvauti simpoziume Darbėnuose. „Labai pasiilgau akmens skulptūros, – prisipažino S. Juraška, kuris Azerbaidžane labiau reiškiasi kaip konsultantas. – Šiandien skulptoriams suteikiama laisvė kurti iš pačių įvairiausių medžiagų – nuo medžio iki plastiko, tačiau niekas nepakeis paprasto lauko akmens.“
Medžiagos kūrybai – žemaičių žemės riedulių – R. ir G. Staškauskų sodyboje buvo paruošta pakankamai, tad simpoziumo svečias turėjo, iš ko rinktis savo būsimam darbui. Ką ketinąs vaizduoti ir kokia bus jo skulptūra, neatskleidė – sakė, kad nori išlaikyti intrigą iki simpoziumo pabaigos.

Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė pasidžiaugė, kad į simpoziumą pavyko pasikviesti skulptorių Stasį Jurašką, kuris sakė pasiilgęs paprasto lietuviško akmens.

Iš Klaipėdos kilęs, Šilutėje užaugęs, iki mokslų Lietuvos dailės akademijoje mokęsis ir tuomečiame Telšių dailės technikume, S. Juraška yra sukūręs kelias dešimtis skulptūros darbų ir puošia viešąsias erdves daugybėje pasaulio šalių – nuo Lietuvos iki Australijos. Dabar viena S. Juraškos skulptūrų papuoš ir Darbėnus.
„Mūsų projekto tikslas – stiprinti Darbėnų miestelio kultūrinę tapatybę. Kurdami skulptūrų parką po atviru dangumi norime parodyti autentišką vietos identitetą, o suteikdami vietos žmonėms galimybę pažinti meną – stiprinti Darbėnų bendruomenę, ugdyti prasmingas kultūrines tradicijas ir paversti Darbėnus kultūriškai patraukliu regionu, kuriame profesionalus menas taptų nuolatine vietos gyvenimo dalimi. Todėl projekto ašimi ir pasirinkome vieną garsiausių mūsų krašto asmenybių – Mančių kaime gimusį skulptorių modernistą Antaną Mončį“, – kultūrinės veiklos motyvus įvardino Darbėnų gimnazijos direktorė S. Litvinienė.
Pasibaigus menininkų simpoziumui, birželio 5 d. Darbėnų gimnazijoje numatytas Kretingos rajono mokinių, jaunimo ir senjorų kūrybinis pleneras „Menas laisvėje…“ – vyks susitikimas-diskusija „Antanas Mončys – žemaitis iš Paryžiaus“, veiks kūrybinės dirbtuvės. Baigiantis plenerui, skambant Žemynos Trinkūnaitės ir Donato Bielkausko muzikinėms kompozicijoms, bus atidengtos sukurtos skulptūros. Plenero dalyvių laukia folkloriniai pasidainavimai su „Žiogupiu“, šeimų ir draugų piknikas, kurį rengia Darbėnų gimnazijos Iniciatyvių tėvų klubas, Darbėnų bendruomenė ir Darbėnų seniūnija, šventinę dieną vainikuos Adrijaus Almino koncertas.

Skulptorius ir jų būsimus kūrinius palaimino Darbėnų parapijos klebonas Viktoras Dirvonskis.

Tęsiant projektą, skirtą Antano Mončio metams, birželio 8 d. 19 val. Kretingos katalikų bažnyčioje suskambės oratorija „Mončys“.
Lapkričio 1 d. Darbėnų bendruomenė A. Mončį pagerbs prie jo kapo Grūšlaukės kapinėse, lapkričio 12 d. rajono M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje rengiama konferencija „Menas turi tautybę…“, skirta A. Mončio asmenybei ir kūrybai.
„Buvome parengę projektą Lietuvos kultūros tarybai, finansavimo negavome. Tačiau rankų nenuleidome – gavome dalinį finansavimą iš Kretingos rajono savivaldybės, projektą parėmė pavieniai rėmėjai, kuriems svarbi mūsų krašto kultūrinė savastis“, – kalbėjo S. Litvinienė.

Parašykite komentarą