Perėmė darbus iš Savivaldybės
Skaitytojas Stasys Dimgaila piktinosi tokiomis „amžiaus statybomis“, kurioms į orą paleidžiami šimtai tūkstančių eurų. „Kam tos perėjos ten išvis reikia? Kiek žmonių tevaikšto? Juk ir traukinių, uždraudus gabenti trąšas iš Baltarusijos, tiek bepravažiuoja per Kretingą. Įrengė, mano galva, gana saugų praėjimą tarp garso izoliavimo sienelių, ir to užtenka“, – kalbėjo kitas kretingiškis.
Perėjos Palangos g. aktualumas iškilo griežtėjant Vyriausybės reikalavimams dėl geležinkelių tinklo elektrifikavimo. Savivaldybei buvo teigiama, kad pėstiesiems nebeleis vaikščioti per bėgius, neįrengus perėjos, jiems tektų apeiti geležinkelį nemažu atstumu – per viaduką palei kelią Palanga–Šiauliai.
Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė sakė, kad bendrovė „LTG“ rengia projektą, o kada pradės vykdyti darbus, nėra žinoma. „Bendrovė sutiko perimti projektavimo darbus iš Savivaldybės, pasirašėme sutartį. Kai parengs projektą, Savivaldybė turėtų išduoti leidimą statyboms, – kalbėjo ji. – Pagal partnerystės sutartį parengus statybų projektą, dar turės būti pasirašyta kita sutartis, kiek savo lėšomis prie projekto įgyvendinimo turės prisidėti Savivaldybė, nes aplink bus naujai įrengta infrastruktūra – ryšių, nuotekų ir kiti inžineriniai tinklai po bėgiais.“
AB „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos partneris Domas Jurevičius paaiškino, kad AB „LTG Infra“ kartu su Kretingos savivaldybe tęsia pėsčiųjų tunelio po geležinkelio bėgiais Palangos gatvėje įgyvendinimą: „Su Kretingos savivaldybe esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį ir jau parengę bei suderinę priešprojektinius sprendinius statinio rūšiai parinkti. Šiuo metu projektuotojas, atsižvelgdamas į Savivaldybės išsakytus esminius poreikius, saugumo ir techninius reikalavimus, tęsia pėsčiųjų tunelio po geležinkelio bėgiais projekto rengimą. Iki 2026 m. pabaigos planuojame baigti techninį projektą, gauti statybą leidžiančius dokumentus ir įvykdyti rangos darbų pirkimą.“
Geležinkeliečiai iškėlė sąlygas
Prieš kelerius metus skaičiuojamosiomis kainomis požeminės geležinkelio perėjos Kretingoje statyba turėjo kainuoti apie 2,8 mln. eurų. Savivaldybė kartu su „LTG“ sieks, kad perėjos statyba patektų į ES finansuojamų objektų sąrašą. Kiek įrengti perėją kainuos naujomis kainomis, Savivaldybė nelinkusi prognozuoti.
Ligi šios dienos nueitas netrumpas kelias, Savivaldybei ištaškant šimtus tūkstančių mokesčių mokėtojų pinigų. Pirmiausia iš ES lėšų buvo parengta galimybių studija, kurioje pasiūlyti trys perėjos variantai: pirmasis – požeminė perėja, antrasis – antžeminė su liftu ir trečiasis – taip pat antžeminė su prailgintu taku ir pandusu neįgaliesiems. Daug diskutuota: tam, kad būtų įrengtas praėjimas per viršų su pandusu, nebūtų užtekę gretimai esančios „LTG“ priklausančios žemės, šalia – individualūs sklypai. O pereiti per viršų lyjant ar sningant būtų slidu, keltuvą nuolat tektų prižiūrėti, o tai – papildomi kaštai. Todėl Taryba tuomet išsirinko statyti požeminę perėją.
Jos projektinius pasiūlymus 2020 m. parengė įmonė „TEC Infrastructure“, už darbus jai sumokėta 15,7 tūkst. Eur. Perėjos projektavimo darbus vykdė jau kita įmonė „Kelprojektas“ (dabar – UAB „Tyrens Lietuva“), su ja sutartis buvo pasirašyta 2021-ųjų birželį. Ši įmonė parengė projektą, už tai buvo sumokėta 71 tūkst. Eur, tačiau iš esmės darbai liko nebaigti, nes bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ iškėlė savo sąlygas.
Bendrovei – per dideli kaštai
Nebuvo įvertinta, kad po geležinkelio bėgiais įrengtos sudėtingos komunikacijos, traukinių eismo reguliavimo sistema su signalizacija, šviesoforais. „Bendrovė „LTG“ nesutiko su projekto sąlygomis, nes suskaičiavo, kad, vykdant statybos darbus, jiems tektų perorientuoti traukinių eismą pagal kitą sistemą, o tai jiems būtų papildomai kainavę apie 1 mln. eurų.
Bendrovė tvirtino, kad šios svarbios transporto arterijos eismo sutrikdymas turėtų milžinišką įtaką visai LTG grupės įmonių veiklai, taip pat AB valstybiniam jūrų uostui, AB „ORLEN Lietuva“, keleiviams ir kitiems didiesiems verslo objektams, todėl neleido kasti tunelio atviruoju būdu, reikalavo, kad būtų kasama specifiniu ir brangiu prastūmimo, vadinamuoju „kurmio“, metodu.
Vyko Savivaldybės derybos su „LTG“ atstovais, kad vis dėlto leistų užbaigti projektą kasant atviruoju būdu, tačiau jie nesutiko, ir problema liko neišspręsta, sudeginti mokesčių mokėtojų pinigai – 100 tūkst. eurų.
Kretingoje pelei geležinkelį pastatyta garsą izoliuojanti siena, kurios kaina – 2,7 mln. Eur, iš jų 203 tūkst. eurų prisidėjo Savivaldybė. Sienoje buvo paliktas laikinas praėjimas geležinkelį Palangos g. kertantiems pėstiesiems, kuris bus uždarytas įrengus požeminę perėją.
