Iš Europos muzikos festivalio Belgijoje – su pirmąja vieta

Europos muzikos festivalis Nerpeltėje – ypač gilias tradicijas turintis renginys, sukviečiantis dainuojantį jaunimą ne tik iš visos Europos, bet ir kitų žemynų. Per ryškų ir spalvingą festivalio atidarymą tarp Vokietijos, Turkijos, Olandijos, Prancūzijos, Pietų Afrikos ir kitų šalių vėliavų suplevėsavo ir Lietuvos trispalvė – Kretingos meno mokykla buvo vienintelė, atstovavusi mūsų šaliai šiame festivalyje.
„Atidarymas buvo toks ryškus, kad pasijautėme kaip Eurovizijoje – mūsų požiūriu, tai buvo tarsi sumažintas Pasaulio chorų olimpiados formatas. Turėjome galimybę palyginti, nes Pasaulio chorų olimpiadoje Austrijoje dalyvavome prieš kelerius metus“, – teigė V. Andruškevičienė ir J. Norkuvienė.
O kaip „Saulainė“ pateko į festivalį Nerpeltėje?
„Pernai, kai sugrįžome iš chorų konkurso Prahoje, kur vaikų chorų kategorijoje užėmėme I v., o sakralinės muzikos kategorijoje – II v., po atostogų, rugsėjo 1-ąją, radome laišką, adresuotą būtent „Saulainei“. Jame – kvietimas dalyvauti Belgijoje įvyksiančiame Europos muzikos festivalyje. Supratome, kad festivalio organizatorių buvome pastebėti Prahoje, nes kvietimas buvo vardinis“, – pedagogės akcentavo ir tai, kad Prahoje kretingiškiai vėlgi buvo vieninteliai iš Lietuvos, sulaukė labai gerų atsiliepimų ir dėl programos, ir atlikimo, kas neliko nepastebėta ir kitų.
Šiemet, tik jau Nerpeltėje, Kretingos meno mokyklos kolektyvas taip pat sulaukė gerų atsiliepimų, kuriuos choro vadovė išgirdo tiesiogiai iš komisijos. „Pirmąkart nuėjau pasikalbėti su komisija – šiaip niekada neidavau. Mus gyrė dėl a capella dainavimo, išraiškos, intonavimo, nesulaukėme nė vieno priekaišto. Tik pusiau juokais komisija pastebėjo, kad dainuojant apie saulę vaikai galėtų būti labiau saulėtos nuotaikos“, – V. Andruškevičienė patikino, kad „Saulainės“ pasirodymą vertino kompetentinga tarptautinė komisija, kurią sudarė Belgijos, Italijos, Vokietijos, Malaizijos ir Norvegijos atstovai.
Vienas festivalio organizatorių reikalavimas buvo privalomas kūrinys, sukurtas tik prieš pusmetį. Pasirodo, belgų kompozitoriai dalyvauja konkurse, specialiai kuria šiam festivaliui. Šiemet buvo išrinktas Mirjam de Wit kūrinys, kurį reikėjo atlikti anglų kalba. Kompozitorė dalyvavo festivalyje ir išgirdo, kaip jos kūrinį atliko kretingiškiai. „Autorei patiko jos kūrinio interpretacija, o mums pavyko jį išmokti per gana trumpą laiką“, – sakė J. Norkuvienė.
Renginyje, kurį vainikavo kretingiškiams vaikų chorų kategorijoje iki 14 metų skirta I v., dalyvavo jaunimas iki 28-erių metų – iš viso per 100 chorų. Festivalio atidarymas buvęs įspūdingas – grojo gyva muzika, vyko karaokė dainavimai ir apskritai regėjosi, kad visas nedidelis Belgijos miestelis gyvena tuo festivaliu – prie namų iškeltos vėliavos, daugybė savanorių – nuo 6-erių iki 100 metų. „Ypač stebino vyresnio amžiaus savanoriai, kurie rūpinosi maitinimu, tvarkė indus ir atliko kitus organizacinius darbus“, – sakė mokytojos. Nors įėjimas į festivalį – mokamas, žiūrovų netrūko.
Kretingos meno mokyklos choras „Saulainė“ per festivalį su atskira programa koncertavo ir senelių namuose – susirinko pilna salė klausytojų, iš esmės visa programa skambėjo lietuvių kalba.
„Festivalio tikslas – kad kiekviena tauta atskleistų savo kalbos savitumą, muzikalumą, todėl dar vienas renginio organizatorių reikalavimas buvo unisonu a capella padainuoti savo šalies dainą. Mes dainavome „Teka teka skaisti saulė“, – V. Andruškevičienės ir J. Norkuvienės pastebėjimu, „Saulainės“ repertuaras atskleidė mūsų kalbos melodingumą, rimą ir ritmą. Pagerbdami šalį, į kurią važiavo, kretingiškiai parengė ir belgų kompozitoriaus Gaston Nuits kūrinį. Pedagogių pastebėjimu, šiuolaikiniuose konkursuose nebeužtenka atsistoti ir padainuoti. „Choras turi būti gyvas – visame pasaulyje jau yra taip, – sakė jos. – Tai tinka ir choristams, ir klausytojams, o ir kūrinį per judesį, nuotaiką galima perteikti visai kitaip.“
Kai kurie „Saulainės“ choristai jau turėjo tarptautinių išvykų patirties, kitiems tai buvo pirmas sykis, tačiau ir vieni, ir kiti vėl patyrė įspūdžių visam gyvenimui: vaikai buvo apgyvendinti jaunimui sukurtoje erdvėje, turėjo galimybę sportuoti, susidraugauti su kitų šalių bendraamžiais ir pamokyti vieni kitus savų šokių.
Festivalis neapsiėjo ir be netikėtumų – renginio organizatoriams netiksliai nusakius, pro kurią pusę teks lipti į sceną, gavosi viskas atvirkščiai – kairė buvo sumaišyta su dešine, o choro surikiuoti iš naujo nebuvo nė sekundės laiko. Tad choro vadovei V. Andruškevičienei teko suktis iš padėties ir chorui diriguoti kitaip negu įprasta.
Šios vasaros kūrybiniai „Saulainės“ planai – Respublikinė moksleivių dainų ir šokių šventė, kuri privertė paankstinti ir kelionę į užsienį.