– Kadangi šildymo sezonas rajone tęsėsi iki gegužės 4-osios, norint palyginti šį šildymo sezoną su praėjusiu, dar trūksta duomenų. Tačiau, pavyzdžiui, lyginant 2025 ir 2026 metų pirmus ketvirčius, realizuotos šilumos energijos kiekio skirtumas akivaizdus – 19 tūkst. MWh vietoje 14,8 tūkst. MWh, – sakė jis.
– Kokie didžiausi iššūkiai buvo ir kaip juos sekėsi įveikti? Gal kas liko nepadaryta?
– Didžiausias iššūkis – neįprastai šalta žiema, kuomet itin žema temperatūra laikėsi ilgą laiką. Dėl to augo ne tik šilumos energijos poreikis, bet ir kuro kainos biržose. Pavyzdžiui, dujų kainos vasarį buvo 33 procentais aukštesnės negu gruodį, o biokuro (skiedros) kaina augo 50 procentų. Tuo pačiu rinkoje buvo stebimas ir biokuro trūkumas, prastėjo ir jo kokybė. Lauko temperatūrai nukritus žemiau 20 laipsnių, savaitgaliais teko kurą transportuoti į mažąsias katilines. Tiek dėl maksimalių apkrovų, tiek dėl kuro kokybės sausio ir vasario mėnesiais buvo gerokai padaugėję smulkių įrangos gedimų. Siekiant vartotojams užtikrinti nepertraukiamą šilumos tiekimą, pasiteisino įmonėje galiojanti pasyvaus budėjimo sistema. Tai leido operatyviai reaguoti bei šalinti sutrikimus ne darbo metu.
– Kiek šį kūrenimo sezoną vartotojams kainavo šiluma?
– Nuo sausio 1-osios kaina didėjo panaikinus galiojusią pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Lyginant kainas be PVM, sausio ir vasario mėnesiais kainas pavyko išlaikyti žemesnes nei 2025 metais. Tačiau, pašokus kuro kainoms biržose, šiluma brangesnė negu pernai buvo ir vartotojams. Šių metų sausį šilumos kaina be 21 proc. PVM buvo 9,5 cento už kWh, su PVM – 11,5 cento; vasarį – atitinkamai 9,79 ir 11,85 cento; kovą 10,7 ir 12,9 cento; balandį 10,07 ir 12,18 cento; gegužę 9,78, su PVM 11,83 ct.
– Ar galėtumėte palyginti su kainomis kituose rajonuose – tarkim, kaimyniniame Skuode, Plungėje?
– Sausį mūsų tiekiamos šilumos kaina be PVM buvo 9,5 euro už kWh, Skuode – 8,82 euro, Plungėje 8,93 euro. Vasarį pas mus 10,79 euro, Skuode 9,38 euro, Plungėje 8,97 euro.
Šilumos kainą sudaro dedamoji dalis, kuri kinta priklausomai nuo kuro kainų ir šilumos gamybos sąnaudų, ir pastovi dedamoji. Ją nustato Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT), tvirtina rajono savivaldybės Taryba. Kovą mūsų šilumos kaina be PVM buvo 10,7 cento už kWh, o Skuode – 11,39 cento. Kovo mėnesį Skuodas mus aplenkė dėl padidintos pastoviosios dedamosios.
– Tikriausiai dalis Kretingos rajono gyventojų mokesčių už šilumą nesumokėjo. Kiek iš viso susidarė gyventojų skolų per šį šildymo sezoną? Lyginant su praėjusio sezono tuo pačiu laikotarpiu – padidėjo ar sumažėjo? Kaip skolos paveikė įmonės apyvartos lėšas?
– Skolų dydis nuo pernai, ko gero, liko nepakitęs. Dar šiek tiek ankstoka apie tai kalbėti, nes apmokėtų balandžio mėnesio sąskaitų vis dar laukiame. Skolų įtaka apyvartai buvo minimali.
– Kokio dydžio skolos turėtų susidaryti, kad iš šilumos vartotojų būtų pradedamos išieškojimo procedūros? Kaip vyksta tas procesas? Ar buvo kreiptasi ir į teismus? Jei taip, tai kiek kartų?
– Bendradarbiaujame su kompanija „Juris LT“, kuri padeda valdyti situaciją su skolininkais: pirmiausia jiems siunčiami įspėjimai. Teisminių ginčų paprastai pavyksta išvengti.
– Kokiam skaičiui namų rajone savo paslaugas teikia Kretingos šilumos tinklai? Kaip auga vartotojų skaičius?
– Praėjusiais metais bendrovės gaminama šiluma buvo aprūpinami 3 tūkst. 908 vartotojai, iš kurių 3 tūkst. 734 yra gyventojai. Nuo Kretingos centralizuotų šildymo tinklų pernai atsijungė 9 butai, visi jie – iš vieno daugiabučio namo. Bendras butų plotas sudarė apie 356 kv. m. Tačiau šių metų pradžioje mūsų klientais tapo keturios Kretingos gydymo įstaigos: Kretingos ligoninė, Pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC), Greitosios medicinos pagalbos (GMP) padalinys bei Psichikos sveikatos centras. Centralizuotai šildomas plotas išaugo daugiau nei 5 tūkst. 350 kv. m.
– Kasmet, vos pasibaigus šildymo sezonui, pradedate ruoštis kitam. Kokius svarbesnius darbus ruošiatės atlikti šiemet? Kiek tai įmonei kainuos?
– Neįprastai šalta žiema buvo išbandymas ne tik kolektyvui, tačiau ir įrangai. Katilai dirbo maksimalia apkrova pakankamai ilgai laiką, kas galėjo lemti greitesnį dėvėjimąsi. Todėl, užbaigus šildymo sezoną, vertinama įrangos būklė. Laiko įrangai remontuoti turime labai nedaug. Tuo pačiu jau pradėtos įgyvendinti ir suplanuotos 2026 metų investicijos – jų vertė 593 tūkst. eurų. Be to, esame pateikę paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paramai gauti – 2026–2027 metais planuojame keisti 6 katilinių katilus naujesniais bei mažiau taršiais. Bendra visų 6 projektų vertė 710 tūkst. eurų.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, gegužę vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 7,65 ct/kWh be PVM. Palyginus su balandžiu, kilovatvalandės kaina (7,89 ct/kWh) mažėja 3,04 proc. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kilovatvalandės kaina didėja 26,45 proc.
Gegužės 1-osios duomenimis, Lietuvoje brangiausia šiluma – 16,92 ct su PVM – Birštone, 16,67 ct – Lazdijuose, 16,58 ct – Kazlų Rūdoje, 15,16 ct – Šakiuose, 14,46 ct – Biržuose. Pigiausia – 7,03 ct – Klaipėdoje, 7,08 ct – Šiauliuose, 7,50 ct – Utenoje, 7,59 ct – Mažeikiuose.
