Salantų kultūros centras: tarp istorijos, bendruomenės ir didelių ambicijų

„Vasara mums yra pats aktyviausias metas“, – tikino A. Rapalis. Kultūros centras šiuo metu ruošiasi vienam išskirtinių renginių – gyvosios istorijos festivaliui ant Imbarės piliakalnio. Į jį atvyksta senovės karybos klubai iš Latvijos, Estijos, Čekijos, kitų šalių. Festivalis skirtas kuršių istorijai ir baltų genčių laikotarpiui pažinti.
Pasak direktoriaus, tokio pobūdžio renginiai Lietuvoje vis dar reti. „Tai nėra tik pasirodymas. Tai dviejų dienų gyvosios istorijos performansas – žmonės natūraliai demonstruoja to laikmečio gyvenimą, buitį, karybą“, – pasakojo jis.
Salantai, turintys apie 1 tūkst. 200 gyventojų, stengiasi neatsilikti nuo didesnių miestų. Kultūros centro komanda rengia miesto šventes, istorinius festivalius, šokių vakarus, etnokultūrinius renginius. Pasak A. Rapalio, svarbiausia – kokybė. „Nenorime atsilikti nuo Kretingos ar Skuodo. Ieškome rėmėjų, rengiame projektus, nes suprantame, kad žmonėms reikia stiprios kultūrinės programos“, – įsitikinęs jis.
Šiemet Salantų miesto šventė truks tris dienas. Ji prasidės liepos 31-ąją ant Gaidžio kalno – vienos seniausių ir istoriškai reikšmingiausių vietų. Ten, kur stūkso pilkapiai, menantys kelių tūkstančių metų istoriją, planuojama simbolinė šventės pradžia.
Didelis dėmesys bus skiriamas ir vietos istorijai, tapatybei. Direktorius akcentavo, kad Salantų renginiuose svarbu ne vien pramoga, bet ir kultūrinis atminimas. „Norisi, kad renginiuose atsispindėtų mūsų istorija – nuo kuršių protėvių iki žydų bendruomenės ar tarpukario Salantų“, – teigė A. Rapalis.
Šiemet renginiuose bus minimi ir vyskupo Motiejaus Valančiaus metai. Numatyti pranešimai apie Valančiaus šeimą, bus pagerbtas ir atnaujintas jo tėvo paminklas netoli Salantų esančiose kapinėse.
Nors kultūros centras nedidelis, jo veikla labai plati. Čia dirba 19 darbuotojų, veikia tautinių šokių kolektyvai, kapela, vokaliniai ansambliai, etnostudija. Organizatorių pastebėjimu, į Salantų renginius atvyksta vis daugiau žmonių iš kitų miestų – Kretingos, Palangos, Skuodo ar Šiaulių. „Einame į kultūros turizmą“, – sakė direktorius. Pasak jo, net šokių vakarai sutraukia apie pusantro šimto žmonių, o didesniuose renginiuose apsilanko ir keli tūkstančiai lankytojų.
Tačiau už aktyvios veiklos slypi ir kita pusė – nuolatinė įtampa, projektų rengimas, konkurencija dėl finansavimo ir perdegimo rizika. A. Rapalis neslėpė, kad kultūros darbuotojų darbas reikalauja didžiulio atsidavimo. „Kartais jautiesi tarsi konvejerio darbuotojas – viena šventė veja kitą. Bet vis tiek norisi, kad renginiai turėtų širdį ir prasmę“, – atvirai kalbėjo jis.
Direktoriaus įsitikinimu, kultūros centro vaidmuo mažame mieste yra ypatingas. Čia kultūra tampa ne tik pramoga, bet ir bendruomenės atminimo saugotoja. „Jeigu mes to nedarysime, niekas nepadarys“, – tvirtino
A. Rapalis, kalbėdamas apie Salantų istorijos išsaugojimą ir vietos tapatybės puoselėjimą.