Susidūrė su pinigų trūkumu
Į talką susirinko apie penkiolika žmonių. Vieni rūšiavo degėsius, kiti nešė baldus, treti dirbo su technika. Prie darbų prisidėjo ir buvęs bendruomenės pirmininkas Arvydas Stuopelis, atvykęs su sunkiasvore technika, Žalgirio seniūnija pasirūpino, kad traktoriumi dirbtų ir vienas jų darbuotojų.
Pasak Budrių kaimo bendruomenės pirmininkės Lauros Sidenko, žmonės tikėjosi, kad bus daug darbo, tačiau realybė vis dėlto nustebino. „Kad reikalų daug – nenustebom. Bet labiausiai nustebom, kad neturėjome, kur dėti atliekų“, – sakė ji.
Bendruomenės nariai suskaičiavo, kad vieno konteinerio tokiems darbams akivaizdžiai neužtenka. „Vieno net nepajutom. Manau, kad kokių dešimt tokių reikėtų“, – sakė talkininkai.
Darbus pradėję nuo baldų ir stambiagabaričių atliekų nešimo, budriškiai tikėjosi pagalbos iš komunalinių tarnybų, tačiau jos nesulaukė. „Tikėjomės, kad komunalininkai išveš baldus. Kreipėmės, skambinom, bet pasakė, kad neišveš. Kadangi čia Budrių parapijos turtas, viską reikia tvarkyti patiems. Mūsų žiniomis, klebonas po gaisro atsisakė „Kretingos komunalininko“ paslaugų, todėl ir šiomis atliekomis jie nebepasirūpino“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė.
Anot bendruomenės narių, nuolat patiriama ta pati problema – pinigų trūkumas. „Visur tas pats atsakymas – viską galima sutvarkyti, tik duokit pinigų. Nei parapija, nei bendruomenė tokių lėšų neturi“, – sakė L. Sidenko.
Nepaisant to, bendruomenė nusprendė imtis iniciatyvos savo jėgomis. Žmonės dirbo fiziškai, prisidėjo finansiškai. „Mes ne tik laiką skiriam. Ir bendruomenės lėšų išleidome. Reikėjo žmones pamaitinti, produktų nupirkti, nes dirbome visą dieną“, – kalbėjo L. Sidenko.
Talkininkai tikino, kad technika išties palengvino darbus. Prie talkos prisidėjo ir Žalgirio seniūnija, atsiuntusi traktorių su operatoriumi. „Mes ką galim, padarom savo rankomis – padedam rūšiuot, kraut. Kas turi technikos – tas technika padeda. Tai labai didelė pagalba“, – sakė bendruomenės nariai.
Be bendruomenės pagalbos neapsieitų
Savo ruožtu Budrių parapijos klebonas Algirdas Lukšas neslėpė dėkingumo vietos bendruomenei, kuri ėmėsi iniciatyvos tvarkyti sudegusią kleboniją. Pasak jo, be žmonių pagalbos vien parapija tokių darbų nebūtų pajėgi atlikti. „Viską suorganizavo bendruomenės pirmininkė Laura. Iš tiesų esu labai dėkingas Budrių bendruomenei, ypač Laurai ir Arvydui, taip pat Žalgirio seniūnijai, kurie skyrė traktorių“, – sakė klebonas.
Jis pripažino, kad po gaisro bendruomenės žmonės nuo pirmųjų dienų ėmėsi iniciatyvos gelbėti, ką dar buvo įmanoma išsaugoti.
Klebonas neslėpė, kad didžiausia problema šiandien – ne griovimo darbai, o atliekų išvežimo kaštai. „Atliekų išvežimas nėra pigus. Užsakiau vieną 16 kub. m konteinerį, kurio tikrai buvo per mažai. Jis kainavo 850 eurų, kuriuos parapija buvo sutaupiusi. Daugiau lėšų neturiu iš kur paimti“, – tikino klebonas, pritaręs, kad konteinerių prireiksią dar maždaug dešimt.
Pasak A. Lukšo, net ir už pirmąjį konteinerį buvo apmokėta iš kuklių parapijos santaupų. „Aš sumokėjau iš to, ką buvom truputį susitaupę parapijoje. Bet parapija – jau mirštanti. Praėjusį sekmadienį bažnyčioje su manimi buvo keturi žmonės. Įsivaizduokit, ką tokia parapija gali suaukoti, – atvirai kalbėjo klebonas.
Jis pripažino nesantis tas žmogus, kuris moka prašyti paramos. „Aš nemoku prašyti pinigų. Nemoku. Visą gyvenimą gyvenau iš to, ką pats uždirbu. Prašyti – ne mano pašaukimas“, – sakė A. Lukšas.
Anot jo, Savivaldybė yra pažadėjusi kompensuoti dalį išlaidų, tačiau tik po to, kai darbai bus atlikti. „Pasakė taip – kai viskas bus apmokėta, galės kompensuoti 50 procentų, bet ne daugiau kaip 2,5 tūkst. eurų. O dabar tų pinigų pirmiausia reikia turėti“, – teigė klebonas.
Vis dėlto, nepaisant finansinių sunkumų, jis tikino negalintis palikti teritorijos likimo valiai. „Šiukšlyno tikrai nepaliksim. Po truputį tvarkysimės, kažką galvosim“, – sakė pašnekovas.
„O kas, jeigu ne mes?“
Sudegusi klebonija jau seniai buvo skaudi vieta kaimo centre. „Tas pastatas nepuošė Budrių. Buvo avarinės būklės. Mes jau seniai kalbėjom, kad kažką reikia daryti“, – sakė A. Stuopelis
Sutvarkius buvusios klebonijos griuvėsius turėtų atsiverti gražus vaizdas į bažnyčią. „Kai susitvarkys, bus gražiau. Atsidengs bažnyčia. Dabar svarbiausia viską sutvarkyti“, – atkreipė dėmesį L. Sidenko.
Tačiau žmonės neslėpė ir kartėlio. Jų manymu, jei tokia situacija būtų susidariusi mieste, problemos būtų sprendžiamos kur kas greičiau. „Jeigu tokie griuvėsiai būtų kur nors Vilniaus ar net Kretingos miesto centre, jie būtų buvę greitai sutvarkyti ir be bendruomenės įsikišimo. O kaime mes jau patys turim kapstytis“, – kalbėjo A. Stuopelis.
Tokiai nuomonei pritarė ir klebonas A. Lukšas: „Gyvenantieji periferijoje savo aplinka priversti pasirūpinti ir ieškoti būdų, kaip tai gali padaryti patys.“
Vis dėlto jie sakė nenorintys tik skųstis ar laukti pagalbos iš šalies. „Mes norime, kad mūsų kaimas būtų gražus. O kas, jeigu ne mes patys, galime tai sutvarkyti?“ – akcentavo L. Sidenko.
Bendruomenė neatmeta, kad ateityje sutvarkyta teritorija galėtų tapti vieta žmonių susibūrimams ar renginiams, tačiau kol kas visi planai sukasi apie vieną tikslą – baigti griovimo ir tvarkymo darbus. „Kol kas tikslas vienas – viską sutvarkyti. O paskui jau matysim, ką galima čia sukurti. Idėjų galvoje sukasi daug“, – sakė L. Sidenko.
Dar vienas galvos skausmas
Dar viena Budrių žmonėms nerimą kelianti vieta – priešais bažnyčią stovintis nuo gausaus sniego sugriuvęs medinis pastatas. Bendruomenės nariai tikino, kad jis taip pat kelia rūpesčių, tačiau šiuo metu visų darbų vienu metu imtis tiesiog neįmanoma. „Šiais metais tikrai ne… Aš nežinau, kaip čia su tuo antru pastatu bus“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė.
Anot jų, vietiniams skaudu matyti nykstančius Budrių pastatus, tačiau kartu jie pripažino – vien gerų norų nepakanka. „Mes nenorim, kad būtų baisu ar apleista. Norim, kad būtų gražu mūsų kaime. Bet viskam reikia daug darbo ir pinigų“, – sakė bendruomenės atstovai.
Bendruomenės nariai papasakojo, kad priešais bažnyčią esančiame mediniame pastate ne per seniausiai gyveno vyresnio amžiaus moteris. Laimei, prieš griūvant pastato daliai, ji buvo išvykusi pas dukrą. „Kaip tik tą dieną buvo išvežta, nes namas jau braškėjo nuo sniego gausos. Ir tą naktį sugriuvo būtent ta pusė, kur ji gyveno“, – prisiminė Laura.
Kalbėdamas apie kitą priešais bažnyčią stovintį apgriuvusį pastatą, kunigas pasakojo, kad abu statiniai daugelį metų buvo tarsi „širdies skausmas“. „Tie pastatai jau seniai buvo problema. Žmonės ten gyveno dešimtmečiais, dar nuo ankstesnių laikų. Parapija jokios nuomos niekada negaudavo. Gerai bent tiek, kad kažkas už elektrą susimokėdavo“, – pasakojo jis.
Anot klebono, viename pastatų dar neseniai gyveno tvarkinga moteris, tačiau pastato būklė sparčiai blogėjo. „Sniegas laužė stogą, viskas griuvo. Žmonės išsikėlė ir viską paliko, nes pastatai jiems nepriklausė. Į svetimą gerą niekas daug neinvestuoja“, – sakė jis.
Pasak jo, panašių apleistų parapijoms priklausančių pastatų yra ir daugiau visoje Lietuvoje – daug jų buvo nacionalizuoti sovietmečiu, o vėliau jau grąžinti – nugyventi ir nesutvarkyti. „Kiekviena parapija turi tokių pastatų. Grąžino nugyventus, o paskui – tvarkykit kaip norit“, – sakė kunigas.
Atveš konteinerius
Žalgirio seniūnijos seniūnas Donatas Bieliūnas tikino, kad seniūnija pagal galimybes prie Budrių parapijos teritorijos tvarkymo jau prisideda technika ir darbuotojų pagalba, tačiau finansinės galimybės – ribotos. „Mes suteikėme traktorių su operatoriumi, šeštadienį žmogus dirbo, padėjo krauti ir tvarkyti teritoriją. Tokiais darbais galim prisidėti“, – sakė seniūnas.
Pasak jo, didžiausia problema šiuo metu – brangus atliekų išvežimas. Vien technikos ar žmonių pagalbos nepakanka. „Kelių tūkstančių eurų mes taip paprastai išleisti negalime. Tokios išlaidos gali būti kompensuojamos tik pagal pateiktas sąskaitas ir atliktus pirkimus“, – paaiškino D. Bieliūnas.
Seniūnas teigė, kad dalį pagalbos pavyko rasti tarp vietos verslininkų. Medienos atliekas priima kai kurios rajono įmonės. „Yra įmonių, kurios prisideda – pavyzdžiui, „Raguvilė“ priima medieną kurui. Jie atvažiuos su savo technika ir išveš medieną, klebonijai reikės padengti tik kuro išlaidas“, – įvardino seniūnas.
Anot jo, seniūnija ir toliau ieškos būdų, kaip padėti bendruomenei. „Kažkaip suksimės. Jeigu reikės, padėsim savo transportu, technika“, – teigė D. Bieliūnas.
Anot Kretingos rajono savivaldybės atstovų, Žalgirio seniūnijos seniūnas pagal tvarką pirks paslaugą atliekų konteineriams atvežti, į kuriuos bus sukrautos griaunant pastatą susidariusios atliekos, tuo pačiu bus sutvarkytos ir kitos didžiagabaritės atliekos. Bendruomenei taip pat buvo suteikta informacija, kaip tinkamai paruošti baldus – atliekas kaip įmanoma labiau sulaužyti, kad į konteinerius jų tilptų daugiau. Savivaldybė tikino, kad problema bus išspręsta ir bendruomenė nebus palikta viena.
