Pigiau ir už vandenį
„Matyt protestuoti tiems žmonėms ir beliko, kai pieno supirkimo kaina nuo 60 centų krinta iki 15-os ar 12-os už litrą. Ūkininkai patys kainų paveikti negali, tai bent protestuoja, nors metas ir nėra pats tinkamiausias – daugelis ruošiasi sėjai, kiti ją jau pradėjo. Palaikau 100 procentų. Pagalvokit logiškai: ar parduotuvėje už 12 centų nusipirktumėt litrą vandens? Ne, net paprasto vandens už tiek nenusipirktumėt“, – „Pajūrio naujienoms“ dėstė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas.
Jo žiniomis, perdirbėjai teigia šiuo metu ūkininkams mokantys mažiau todėl, kad Europos rinkose nukrito žaliavinio pieno kaina. Tačiau kodėl parduotuvėse jokio pigimo niekas nemato? Į kieno kišenes tas pelnas nusėda? R. Pauliko supratimu, už litrą 3,5 ar 4 proc. riebumo pieno mokėti po 13–15 centų yra pasityčiojimas iš ūkininko. Nepaisant, kad žemės ūkis Lietuvoje paskelbtas strategine valstybės šaka, vis tiek paliekamas paskutinėje vietoje, pirmenybę atiduodant kitoms sritims.
„Aš nesakau, kad gynybai ar saugumui finansavimo nereikia, bet, kai kalbame konkrečiai apie žemės ūkį, tai valstybė gina ne tuos, kurie maistą gamina, ir ne pirkėjus, o perdirbėjus bei prekybininkus“, – įsitikinęs R. Paulikas. Anot jo, investavę į ūkio infrastruktūrą ir tam gavę paramą, ūkininkai nebeturi kur trauktis, yra tarsi įvaryti į kampą.
Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis proteste taip pat kalbėjo, kad Lietuvos ūkininkai šiandien gauna ne tik mažiausią Europos Sąjungoje pieno supirkimo kainą, bet ir mažiausias išmokas. Vien per šiuos metus veiklą nutraukė 1 tūkst. 777 ūkiai, o smulkesnių liko apie 7,4 tūkstančio. Bazinė pieno kaina mažesniems ūkiams siekia apie 12 centų. Didesni ūkiai gauna 20–30 centų už litrą, kai savikaina viršija 35 centus. Todėl daugelis ūkių dirba nuostolingai arba bankrutuoja.
Kur Pieno įstatymas?
„Jeigu jau krito supirkimo kainos pieno biržose, tai pas mus, Lietuvoje, – iš peties. Kaip ir su kuru. Vienur jis kainuoja mažiau, kitur daugiau, bet pas mus – daugiausiai“, – pastebėjo 30 karvių ūkį Liepynėje laikantis Mindaugas Šukys.
Jo nuomone, norint ūkiui išgyventi, pieno supirkimo kaina turėtų būti apie 40 centų už litrą. „Tuomet dar galima kentėti sunku–nesunku“, – teigė ūkininkas.
Jis prisiminė ankstesnį žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių, kuris ragino: „Ūkininkai, jūs turit dirbti efektyviai.“
„Negi kiti Europos ūkininkai dirba kaip nors efektyviau? Ne, jie dirba lygiai taip pat, kaip mes, bet už pieną kažkodėl gauna didesne kaina. Tai, sakau, gal perdirbėjai Lietuvoje dirba neefektyviai?“ – retorinius klausimus kėlė M. Šukys.
Jo teigimu, privačiam verslui mokėti daugiau neįsakysi, o valdžia mirties taške lig šiol tebelaiko Pieno įstatymą, kuriuo būtų galima sureguliuoti žalio pieno pirkimo–pardavimo santykius, užtikrinti sąžiningą kainodarą, už nesąžiningus veiksmus perdirbėjus bausti.
„Matot, kokiu buldozeriu LRT pataisų įstatymo projektas eina? O Pieno įstatymas, kurio visi laukiame metų metus, stalčiuose nejudinamas guli. Gal kas nors suinteresuotas, kad taip būtų?“– svarstė M. Šukys.
Tačiau su protestuotojais pasikalbėti išėjęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis patikino: dokumentą, kuris yra grąžintas jo iniciatoriams tobulinti, tikimasi priimti jau šioje Seimo pavasario sesijoje.
Nieko naujo
Mažuosius ūkininkus ministras eilinį kartą ragino kooperuotis – esą tai vienintelis būdas derėtis, – daugiau dalyvauti trumposiose grandinėse, pieną ne perdirbėjui parduoti, o pridėtinės vertės produktus kurti savo ūkiuose.
A. Palionio žodžiais, apie pieną Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybose diskutuojama nuo praėjusio spalio, Europos Komisijos prašoma atkreipti dėmesį į rinkoje besikeičiančias kainas. Kadangi pernai pieno supirkimo kainų lygis buvo aukštas, Komisija problemų nematanti, matanti jas tik dabar – dėl Persijos įlankos karo. Yra vertinamos ūkių energetinės sąnaudos, o ataskaitą žadama pateikti liepą.
Proteste dalyvavęs vieno didžiausių Kretingos rajone pienininkystės ūkių savininkas Marius Eglynas iš Imbarės seniūnijos neslėpė, kad tiek žemės ūkio ministro, tiek Seimo narių, tarp kurių Kęstutis Mažeika, Viktoras Pranckietis, kalbose nenuskambėjo nieko naujo.
„Kalbėjo tą patį per tą patį, ką jau esu girdėjęs ir kituose žemdirbiškuose renginiuose. Į Vilnių aš važiavau todėl, kad man rūpi. Pieno ūkis yra mano gyvenimas, mano ateitis. Jeigu nesidomėsiu, nekovosiu už geresnes sąlygas, tai kas kitas už mane tai padarys?“ – teigė 85 karves laikantis ūkininkas.
Akciją palaiko, bet reikėjo neskubėti
M. Eglyno bendraminčių sostinėn šįkart susirinko ne per daugiausia. „Tie, kurie buvom, juokavom, kad turbūt ne visiems „ant dyzelio“ iki Vilniaus beužteko“, – nuotaikas sostinėje perteikė jis.
Tačiau Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus nuomone, koją šiek tiek galėjo pakišti ir organizaciniai dalykai. „Protesto organizatorė Lietuvos pieno gamintojų asociacija pirmiau paskelbė iniciatyvą, o tik paskui mūsų prašė prisidėti“, – sakė jis.
Kas vyksta prie Vyriausybės rūmų, dėl užklupusios ligos pirmininkas šįkart stebėjo per socialinius tinklus. „Organizatorių vizija tikriausiai buvo matyti apie du tūkstančius protestuotojų, kurie visuomenei padarytų įspūdį, o politikus priverstų reaguoti. Bet išėjo, kaip išėjo…“ – su „Pajūrio naujienomis“ mintimis dalijosi R. Juknevičius.
Jis sutiko, kad problema pieno sektoriuje – opi. „Kai kurie Lietuvos pieno gamintojų asociacijos nariai tuo pačiu yra ir mūsų organizacijos nariai, todėl mes, Lietuvos ūkininkų sąjunga, jaučiam pareigą juos ir kitus ūkininkus palaikyti“, – atviravo pirmininkas. Tačiau protestas – kraštutinė priemonė, kai visos kitos galimybės diskutuoti, tartis su valdžia išsemtos, ir rezultatas nepasiekiamas derybų būdu.
„Kadangi tiesioginių derybų turėjome tiek Žemės ūkio, tiek Finansų ministerijose, tiek pas Premjerę, tiesiog jiems dar nebuvo laiko atlikti tai, kas ką pažadėjo, o štai jau – ir protestuojam. Tai neadekvatu, manau, dar truputį reikėjo palaukti“, – sakė R. Juknevičius.
—
Proteste buvo priimta Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei adresuota rezoliucija: prašoma pieno ūkiams skubiai skirti tikslinę 30 mln. Eur paramą iš nacionalinio biudžeto arba kreiptis į Europos Komisiją dėl paramos skyrimo iš krizių rezervo; spręsti trąšų ir kuro brangimo, kreditavimo per ILTE problemas; turintiems paskolų ir įgyvendinantiems investicinius projektus ūkininkams ir pripažintiems kooperatyvams kompensuoti palūkanas. Taip pat primenama būtinybė valstybei įsikišti į pieno pirkėjų ir pardavėjų sutartinius santykius, prašoma sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į pieno ūkių plėtrą, supaprastinti aplinkos vertinimo kriterijus.
