Tribunolo nariai prisiekė viešai
Tribunolo posėdyje išsyk po šv. Mišių dalyvavo Telšių vyskupas ordinaras dr. Algirdas Jurevičius ir jo delegatas kunigas dr. Marius Venskus, vyskupijos kurijos kancleris Haroldas Šneideraitis, teisingumo gynėjas dr. Algis Genutis, pranciškonų tretininkų atstovė notarė Virginija Mickutė ir vyskupijos paskirtas bylos postulatorius Panevėžio vyskupijos kancleris kunigas Vitalijus Kodis.
Buvo perskaityti beatifikacijos bylai pradėti būtini oficialūs dokumentai, Tribunolo posėdžio nariams įteikti antspaudais užtvirtinti paskyrimo dekretai ir kiekvienas jų, padėję ranką ant Evangelijos, davė priesaikas ištikimai ir sąžiningai atlikti užduotis, kurios teko beatifikacinėje byloje „Dėl Dievo tarno kunigo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos gyvenimo, herojiškų dorybių, taip pat dėl šventumo garso ir patiriamų malonių per Dievo tarno užtarimą“.
Sveikinimo žodžius tarė mero regalijomis pasidabinęs Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, neslėpdamas, kad jo širdis – pilna jaudulio, nes ši diena ypatinga ne tik Kretingos, bet ir Lietuvos bei viso pasaulio tikintiesiems: „Širdyje tvyro nerimas: ar viską esame padarę, kad Jurgis Ambraziejus Pabrėža taptų palaimintuoju, o po to – ir šventuoju? Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė, jos pavaduotoja Asta Pocienė išvien su pranciškonų brolija daug ir nuosekliai dirbo, kad, vedami Jurgio Pabrėžos dvasios, ateitume į šią dieną.“
Procesas įgijo pagreitį
„Kunigas Jurgis Ambraziejus Pabrėža turi šventumo garsą, sklindantį jau kelis šimtus metų, ir tai lėmė dvi jo asmenybės pusės – gyvenimo šventumas ir Dievo jam suteikta mokslinė išmintis“, – akcentavo renginį vedęs Pranciškonų pasauliečių ordino atstovas diakonas Nerijus Čapas.
Beatifikacijos bylos postulatorius V. Kodis sakė, kad J. A. Pabrėžos byla priskiriama senų bylų kategorijai. Kompetencija ją pradėti priklauso Telšių vyskupui, nes kunigas J. A. Pabrėža mirė dabartinėje Telšių vyskupijos teritorijoje.
Postulatorius sakė, kad dar 2024-ųjų lapkritį Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos buvo paskirtas atstovauti šiai bylai Vatikane. 2025-ųjų sausį jis kreipėsi į Telšių vyskupą A. Jurevičių ir tam buvo gautas Lietuvos Vyskupų konferencijos pritarimas. J. A. Pabrėžos beatifikacijos byla anksčiau nebuvo pradėta, nes Lietuva ligi Pirmojo pasaulinio karo buvo Rusijos imperijos, vėliau Vokietijos sudėtyje. Tarpukariu Pranciškonų brolija bandė pradėti beatifikacijos bylą, tačiau tam neturėjo tinkamai parengtų kunigų, vėliau prasidėjo sovietų okupacija.
„Procesas jau įgijęs pagreitį: kartu su mokslininkais teologais ir istorikais dirbame pusantrų metų, rinkdami dokumentus, liudijimus, vertimus pagal Bažnyčios teisės normas. Apaštalinis sostas neprieštaravo, kad beatifikacijos byla būtų pradėta, o pranciškonai teisiškai mane paskyrė savotišku jos advokatu“, – „Pajūrio naujienoms“ paaiškino V. Kodis, neslėpdamas, kad jau turi panašaus pobūdžio darbo patirties – jis yra kunigo Alfonso Lipniūno, Štuthofo kalinio, antisovietinio ir antinacistinio pasipriešinimo judėjimų dalyvio, beje, ir rašytojo Balio Sruogos herojaus romane „Dievų miškas“, beatifikacijos bylos postulatorius.
Bendras vyskupijų rūpestis
V. Kodžio manymu, šios bylos pradėjimas turėtų paskatinti pranciškonų brolijos pagausėjimą Lietuvoje, o J. A. Pabrėža galėtų tapti Lietuvos gydytojų, vaistininkų ir žolininkų globėju.
Iškilmėse dalyvavęs Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, ligi šiol kretingiškiams žinomas kaip brolis pranciškonas ir buvęs Kretingos parapijos klebonas, 2012-aisiais priėmęs vyskupo šventimus ir paskirtas vadovauti Panevėžio vyskupijai, neslėpė, kad, tarnaudamas Kretingoje, jis jautęs J. A. Pabrėžos dvasią, todėl iš dalies prisiėmė atsakomybę už jo šventumo įrodymą. „Pabrėža ligi šiol Kretingoje girdimas, jam meldžiamasi – jo šventumo garsas neišnyko. Todėl labai džiaugiuosi, kad pranciškoniškoji šeima ėmėsi šio sudėtingo darbo, prie kurio prisidėjo ir mūsų vyskupija“, – kalbėjo Panevėžio vyskupas, atpalaidavęs V. Juodį nuo kitų pareigų, kad šis galėtų imtis beatifikacijos bylos.
„Tam, kad ši byla vyktų sklandžiai, jau įdėta daug istorikų, teologų darbo, tačiau reikia ir tikinčiųjų maldos, kad Dievas įkvėptų ir vestų jai pasišventusius žmones. Taip pat ne mažiau svarbi ir finansinė parama: kol kas ši byla – tik „žiedeliai“, dar laukia didžiulis darbas. Tačiau, kaip sakoma, gera pradžia – pusė darbo. Dieve, padėk, kad ši vyskupija sulauktų naujo palaimintojo“, – iškilmes užbaigė vyskupas A. Jurevičius, pakvietęs susirinkusiuosius pagerbti J. A. Pabrėžos atminimą prie jo kapo senosiose Kretingos miesto kapinėse.
