Sumos šokiruoja
Didžiausia šiemet Klaipėdos apskrityje išviliota suma yra daugiau kaip 99 tūkst. eurų. „Daugiausiai sukčiavimų fiksuojama Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse. Manome, kad viena priežasčių gali būti ir didelė rusų kalbą suprantančių gyventojų dalis, nes sukčiai dažnai bendrauja būtent rusų kalba“, – sakė Z. Turskis.
Išviliotų pinigų sumos šokiruoja – nuo kelių šimtų eurų iki pusės milijono eurų. Pastarasis atvejis užfiksuotas Kretingos rajone. Bet tai nėra didžiausia iš gyventojo išviliota pinigų suma. Iš vieno Klaipėdos apskrityje registruoto, bet užsienyje gyvenančio Lietuvos piliečio, skatinant investuoti ir gundant greitai uždirbamais pinigais, buvo išviliota daugiau negu pusė milijono eurų.
„Sukčiavimo schemas galima suskirstyti į tris pagrindinius blokus. Pirmasis – tai nuorodos, kurias žmonės gauna į telefonus ar el. paštą. Pagal jas suvedus savo duomenis, banko sąskaitos yra ištuštinamos. Antrasis blokas – tai skambučiai, kai prisistatoma banko ar policijos darbuotojais. Sukčiai žaidžia emocijomis ir gąsdina, kad žmogaus pinigai pavojuje, todėl reikia juos skubiai „apsaugoti“. Trečiasis blokas – investicinio pobūdžio sukčiavimas, kai žmonės viliojami greitu pelnu. Būtent investicinės apgavystės yra labai skaudžios, nes žmonės susigundo greitai užsidirbti dideles sumas“, – vardino Z. Turskis.
Investiciniai sukčiavimai, anot pareigūnų, yra vieni pavojingiausių. Žmonės įtraukiami palaipsniui – kartais per pažintis socialiniuose tinkluose, kartais per skambučius ar reklamas. Iš pradžių jiems parodomi tariami pelnai, siunčiamos įspūdingos diagramos, o vėliau skatinama investuoti vis daugiau. „Turime atvejų, kai žmonės perveda dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Tai nebūna vienkartinis mokėjimas – tai procesas, kuris gali tęstis mėnesiais“, – paaiškino Klaipėdos kriminalinės policijos atstovas.
Nusikaltėlių scenarijai yra itin detalūs: jie ne tik įtikina žmones investuoti, bet ir pasitelkia legalias nuotolinio valdymo programas, tokias, kaip „AnyDesk“. Įdiegus tokią programėlę, sukčiai perima telefono ar kompiuterio kontrolę, o vėliau žmogui atsiunčia suklastotas investicines platformas, kuriose dirbtinai rodomi diagramų kilimai ir „uždirbti“ didžiuliai pelnai. Žmogus, nematydamas realybės, įtraukiamas į užburtą ratą: iš pradžių investuoja santaupas, vėliau skolinasi iš bankų, o kraštutiniais atvejais, sukčių įtikintas, parduoda net savo namus, turtą. Kai žmogus galiausiai pritrūksta pinigų ir suvokia apgavystę, prisistato „teisininkų tarnyba“, kuri „padeda“ susigrąžinti prarastas lėšas, tačiau už šias paslaugas vėl reikalauja mokesčių už draudimą ar siuntas, taip dar labiau nuskurdindama auką. „Tai tik kelios situacijų, tačiau jų būna įvairių“, – apibendrino Z. Turskis.
Į sukčių pinkles gyventojai įsipainioja ir patys – dažniausiai viskas prasideda nuo nuorodų. „Žmonės kažkodėl labai pasitiki, pavyzdžiui, „Google“ paieškos sistema. Į ją įvedę reikiamo banko ar valstybinės institucijos pavadinimą spaudžia pirmą jiems pasitaikiusią nuorodą, suveda visus prašomus duomenis ir praranda pinigus. Tie puslapiai panašūs, bet ne iki galo funkcionalūs, nuorodos būna iškraipytos“, – dar vieną aspektų apibūdino Klaipėdos kriminalinės policijos atstovas.
Sukčių aukomis dažniau tampa vyresnio amžiaus žmonės, nors, atrodytų, sukčiai naudoja daug technologijų, kurios nėra patrauklios senjorams – nuorodos, programėlės ir t.t. Nusikalstamos grupuotės yra apgalvojusios viską. „Būtent vyresnio amžiaus žmonės labiau „užkimba“ ir ant investicinių pasiūlymų, ir ant skambučių, kuomet pranešama apie neva pasibaigusias sutartis ar banko problemas, – kalbėjo
Z. Turskis. – Klausiate, kaip senjorai prisijungia prie įvairių programėlių? Sukčiai pasiūlo „pagalbą“, pateikia aiškią instrukciją, kaip atsisiųsti jiems reikiamą programėlę ir tada perima įrenginio valdymą.“
Tikimybė atgauti pinigus – reali
Policija pripažino, kad sukčiavimo mastai yra tarptautiniai, todėl tyrimai sudėtingi. Nusikaltėliai naudojasi technologijomis, slepia savo buvimo vietą, o pinigai per kelias minutes gali atsidurti kitoje pasaulio pusėje.
„Sukčiai naudoja virtualų privatų tinklą (VPN), kriptovaliutas, kurios žaibiškai keliauja iš vienos skaitmeninės piniginės į kitą. Paskutinės mūsų operacijos parodė, kad net nedideli, keturių ar penkių žmonių „centriukai“ gali išvilioti šimtus tūkstančių eurų. Be to, jie nuolat keičia metodus. Jei bankai blokuoja pervedimus, sukčiai sugalvoja kitą būdą – pavyzdžiui, įtikina aukas pirkti investicinį auksą realioje Klaipėdoje veikiančioje įmonėje, o tada jį pasiūlo „pasaugoti“. Į jų schemas neretai įtraukiamos ir realios įmonės“, – paaiškino Z. Turskis.
Tačiau bene didžiausias iššūkis – ne technologijos, o žmonių įtikėjimas. Pasitaiko atvejų, kai net policijos pareigūnams atvykus į vietą, bandant įspėti gyventoją, žmogus vis tiek tiki sukčiais. „Esame turėję situacijų, kai žmogui tuo pat metu skambina sukčiai ir jis netiki tikrais policijos pareigūnais: sukčius liepė policijai pameluoti, kad moteris turi eiti į polikliniką ir išprašyti tikruosius pareigūnus, moteris taip ir padarė. Pasitikėjo ne uniformuotais, pažymėjimus ir kitus skiriamuosius ženklus pateikusiais pareigūnais, o per telefoną rusų kalba nurodymus jai teikiančiais sukčiais. Tai rodo, kaip stipriai jie sugeba paveikti“, – vieną situacijų apibūdino pašnekovas.
Nors dažnai atrodo, kad prarastų lėšų susigrąžinti neįmanoma, pareigūnai tikina, kad vilčių yra. Per įgyvendintas operacijas yra perimami sukčių tinklo pinigai, dalis jų įšaldomi. Klaipėdos apskrities pareigūnai, bendradarbiaudami su kitų šalių teisėsaugos institucijomis, yra atlikę ne vieną sėkmingą operaciją. „Pavyzdžiui, trišalės operacijos su Latvijos ir Ukrainos pareigūnais metu pavyko įšaldyti dideles sumas, konfiskuoti automobilius. Tikimybė, kad nukentėjusieji atgaus pinigus, yra reali. Mes ne tik tiriame pareiškimus, bet ir patys aktyviai ieškome nukentėjusiųjų, kurie dėl įvairių priežasčių dar nesikreipė į policiją“, – tikino Klaipėdos kriminalinės policijos atstovas.
Policija taip pat deda daug pastangų apskritai užkardyti galimiems sukčiavimo atvejams. „Aktyviai bendradarbiaujame su bankais. Kai tik pamato įtartiną operaciją, bankai stengiasi ją uždelsti ir informuoja mus, o mes reaguojame. Pavyzdžiui, neseniai gavome informaciją iš banko, kad moteris ketina nusiimti daugiau kaip 40 tūkst. eurų. Glaudžiai bendradarbiaujant su bankais, mums pavyko tą procesą sustabdyti ir įvykį užkardyti“, – kalbėjo Z. Turskis.
Informuoja vyresnio amžiaus gyventojus
Svarbi kovos su sukčiavimu dalis – ne tik nusikaltimų tyrimas, bet ir prevencija. Kaip pasakojo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininko pareigas laikinai einanti Aurelija Studencova, didžiausią poveikį turi tiesioginis bendravimas su gyventojais.
„Efektyviausios priemonės yra tada, kai turime gyvą kontaktą su žmonėmis – per susitikimus, paskaitas. Apskrities komisariatų bendruomenės pareigūnai nuolat organizuoja tokius susitikimus, lankosi Trečiojo amžiaus universitetuose, kalba su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie dažniausiai tampa sukčių taikiniais“, – įvardino ji.
Pasak A. Studencovos, svarbu ne tik informuoti, bet ir pasiekti kuo platesnę auditoriją, todėl naudojamos įvairios formos – nuo trumpų informacinių žinučių iki vaizdo klipų socialiniuose tinkluose. Tačiau net ir šiuolaikinių technologijų laikais didžiausią efektą vis dar duoda paprastas žmogiškas pokalbis. „Turime iniciatyvų, pavyzdžiui, susitikimus bibliotekose prie kavos puodelio. Žmonės ateina, kalbamės, dalijamės patirtimi. Labai svarbu, kad jie ne tik išgirstų, bet ir perduotų šią informaciją savo artimiesiems, kaimynams, ypač vyresnio amžiaus žmonėms“, – akcentavo ji.
Policija atkreipė dėmesį į paprastą, bet itin svarbią žinutę – kilus įtarimams reikia nedelsiant nutraukti pokalbį. „Jeigu skambutis kelia bent menkiausią įtarimą – padėkite ragelį, nesivelkite į pokalbį, sustokite, nusiraminkite ir pasitarkite su artimaisiais. Nieko nenutiks, jei nutrauksite pokalbį, o jei tai tikrai svarbu – jums paskambins dar kartą ar susisieks kitais būdais“, – kalbėjo A. Studencova.
Anot pašnekovės, nors informacijos apie sukčiavimą viešojoje erdvėje daugėja, atvejų nemažėja. Viena priežasčių – sparčiai tobulėjančios technologijos. Sukčiai tampa vis išradingesni, geba naudotis dirbtiniu intelektu, lengvai keičia kalbas, prisitaiko prie situacijos ir taip dar labiau įtikina aukas.
Kita vertus, keičiasi ir pačių žmonių požiūris. „Pastebime, kad žmonės vis drąsiau praneša apie sukčiavimo atvejus. Žmonės, praradę pinigus, į policiją dažniausiai kreipiasi nedelsdami“, – teigė pareigūnė.
Vis dėlto vien policijos pastangų nepakanka – svarbus ir visuomenės įsitraukimas. Kiekvienas išgirstas perspėjimas, perduota žinia ar pokalbis su artimuoju gali tapti tuo veiksniu, kuris padės išvengti finansinių nuostolių.
