Sugrįžta, bet jų vis mažiau
Baltasis gandras – vienas mylimiausių Lietuvos paukščių, vis dar gyvenantis šalia mūsų. Tačiau, Lietuvos ornitologų draugijos komunikacijos ekspertės Justinos Kuliešės žiniomis, naujausi duomenys siunčia aiškų signalą: jų Lietuvoje mažėja. „Ornitologų teigimu, ir tai yra ne tik vienos rūšies problema, o ženklas, jog keičiasi visa mūsų aplinka“, – sakė J. Kuliešė.
Anot jos, gandrai laikomi tikrais agrokraštovaizdžio „barometrais“ – jų gausa atspindi, kas vyksta mūsų pievose, laukuose ir šlapynėse. Intensyvus ūkininkavimas, nykstančios šlapynės ir klimato kaita keičia sąlygas, nuo kurių priklauso jų išlikimas. Be to, šie paukščiai keliauja tūkstančius kilometrų, todėl jų likimą lemia ne tik Lietuva, bet ir migracijos kelias bei žiemavietės.
Tendencija kelia nerimą
Prieš dvejus metus visoje Europoje atlikta 8-oji tarptautinė baltųjų gandrų apskaita parodė, kad Lietuvoje peri apie 16 tūkst. 600 gandrų porų. „Tai vis dar vienas didžiausių skaičių Europoje“, – sakė J. Kuliešė. Tačiau yra ir kita pusė: per pastaruosius 14 metų jų sumažėjo beveik 15 procentų.Tyrimai rodo, kad viena pora vidutiniškai užaugina 2,42 jauniklio, o gandrų tankis Lietuvoje – vienas didžiausių visame jų paplitimo areale. Tačiau ilgalaikė kryptis aiški: ypač spartus mažėjimas fiksuotas 2015–2021 metais, o per pastarąjį dešimtmetį populiacija kasmet traukėsi beveik 3 procentais.
„Baltasis gandras yra ne tik mūsų nacionalinis simbolis, bet ir gyvas indikatorius, rodantis gamtos būklę. Jei mažėja gandrų, vadinasi, keičiasi jų buveinės – pievos, šlapynės, tradicinis kraštovaizdis. Tai rimtas signalas, kad turime atidžiau pažvelgti į tai, kas vyksta aplink mus“, – akcentavo Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.
Kodėl tai svarbu dabar?
Šių duomenų svarba dar labiau išauga šiandien, kai 2024 metais įsigaliojo Europos Sąjungos Gamtos atkūrimo reglamentas. Šiuo metu daugiau kaip 80 procentų Europos buveinių yra prastos būklės, todėl tokios rūšys, kaip baltasis gandras, tampa svarbiu rodikliu, padedančiu įvertinti, ar gamtos atkūrimo veiksmai iš tiesų veikia.
„Lietuvos ornitologų draugija žmones skatina prisiminti tradicijas ir įrengti saugias lizdavietes sodybų teritorijose, medžiuose ar ant nuošalių pastatų. Taip pat kviečia ūkininkauti ekstensyviais metodais, išsaugoti natūralias pievas ir drauge skatinti gamtinių buveinių apsaugą“, – teigė komunikacijos ekspertė.
