Migloje skandina įstatymo reikalavimą visiems ar tik saviems?

Keičiantis Valstybės tarnybos įstatymui buvo numatyta sumažinti valstybės tarnautojų skaičių. Visos valstybės tarnautojų pareigybės, kurių funkcijos nepatenka į valstybės tarnautojo pareigybės sampratą, iki 2026 m. sausio 1 d. turėjo būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybės. Aišku, konkretu, skaidru ir jokios miglos.
Peržiūrėti pareigybes buvo įpareigota Savivaldybės administracijos sudaryta komisija, kuri turėjo pateikti pareigybių sąrašą įstaigos vadovui, šiuo atveju – administracijos direktorei Vilmai Preibienei.
Kas yra valstybės tarnautojas? Tai asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo ar valdžios funkcijas. Pavyzdžiui, įstaigos techninis darbuotojas, kaip antai Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus specialistas, nėra valstybės tarnautojas, nes jokių viešojo administravimo funkcijų nevykdo.
Kodėl valstybiniame sektoriuje naudinga būti valstybės tarnautoju, lyginant su darbuotoju, turinčiu darbo sutartį? Didėjant valstybės tarnautojo darbo stažui, didėja ir jo darbo užmokestis, skiriama ir daugiau atostogų, kai dirbantys pagal darbo sutartis tokių naudų negauna. Tokie esminiai skirtumai.
Yra pareigybių, kurių statusą apibūdina ir kiti įstatymai. Pavyzdžiui, Vietos savivaldos įstatymas, kuriame nurodyta, kad Vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Įstatymo raidė aiški, nepaliekanti erdvės interpretacijoms.
Ši Vietos savivaldos įstatymo nuostata įsigaliojo nuo 2024 metų. Laiko pasiruošti jai vykdyti buvo į valias – net dveji metai iki 2026 m. sausio 1 d. Savivaldybės administracijos vairą į savo rankas 2024 m. vasario mėnesį perėmusiai Vilmai Preibienei šis reikalavimas turėjo būti žinomas.
Artėjant tarnautojų „išvalstybinimo“ termino pabaigai, dar pernai rugpjūtį administracijos direktorės paklausiau, ar Kretingos rajono savivaldybės administracija laikosi Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų nuostatų, reikalaujančių, kad Vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai dirbtų pagal darbo sutartis.
Gavau intriguojantį administracijos direktorės atsakymą, kuriame buvo teigiama, kad „atsižvelgiant į tai, kad į karjeros valstybės tarnautojo pareigas asmenys, dirbantys Centralizuoto vidaus audito skyriuje, buvo priimti galiojant ankstesnei įstatymo redakcijai, naujos įstatymo redakcijos nuostatos neturi įtakos jau susiklosčiusiems valstybės tarnybos teisiniams santykiams“.
Toks jos atsakymas sukėlė įtarimų. Ar tokia aiški įstatymo raidė gali būti taip interpretuojama?
Atsakymo kreipiausi į Vidaus reikalų ministeriją. Ši persiuntė prašymą Viešojo valdymo agentūrai ir pavasariop mane pasiekė išaiškinimas: „Remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, paaiškiname, kad, įsigaliojus Lietuvos valstybės tarnybos pokyčiams, administracija turėjo atlikti pokyčius, susijusius su Centralizuoto vidaus audito skyriaus darbuotojų pareigybėmis, iki įstatyme nustatyto termino (2026 m. sausio 1 d.).“
Prieš suvokiant galimas miglos priežastis Vidaus audito tarnybos vadovo ir auditorių valstybės tarnautojų statusui išsaugoti, reikėtų nepamiršti, kad šią kadenciją Centralizuoto vidaus audito skyrius pasirodė kaip stipriai politiškai angažuotas. Tą patvirtina jau vien tai, kaip aklai, vykdydama rajono mero Antano Kalniaus potvarkį, skyriaus vedėja Dalia Katauskienė ėmėsi audituoti pačią Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybą, pavaldžią rajono Tarybai, kontroliuojančią Savivaldybės administracijos veiklą, Savivaldybės biudžeto pinigų naudojimą. Dėl to, kilus nemenkam šaršalui visos Lietuvos mastu, net buvo pakeistas Vietos savivaldos įstatymas, ir audituoti Savivaldybės kontrolierių tarnybas savivaldybių administracijų vidaus audito skyriams buvo uždrausta.
Turėdamas išaiškinimą, vėl kreipiausi į administracijos direktorę, kad atliktų įstatymo numatytus pokyčius dėl Savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus vadovo ir auditorių pareigybių. Ar administracijos direktorė pademonstruos ryžtą ir imsis veiksmų, parodydama, kad įstatymas vienodas visiems ir jo reikalavimai negali būti skandinami migloje? Netgi, kai reikalas susijęs su klusniausiais politinių užsakymų vykdytojais.