Imitavo gaisrą pirmame aukšte
Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Valdas Kundrotas įvardijo, kad pratybos įvyko bendru mokyklos ir tarnybos sutarimu. Ugdymo įstaigos bendruomenė norėjo patikrinti, kaip veikia planas gaisro atveju, o ugniagesiai gelbėtojai – stiprinti PAGD ir Savivaldybės priešgaisrinės tarnybų sąveiką, gerinti ugniagesių gelbėtojų darbo įgūdžius.
Antradienį įvykusiose pratybose buvo imituojamas gaisras pirmame pastato aukšte – priešgaisrinės tarnybos specialistai paleido dūmus, taip užkirsdami pagrindinį pastato išėjimą. Meno mokykloje tuo metu nebuvo daug žmonių, todėl pedagogai ir keli pastate buvę mokiniai per kitus pastato išėjimus evakavosi greitai, o atvykus ugniagesiams gelbėtojams pateikė pastate buvusių žmonių sąrašą.
Pagal scenarijų vienas asmuo liko pastate ir šį ugniagesiai turėjo išvaduoti. „Ugniagesiai nežinojo, kurioje pastato vietoje yra manekenas. Jie turėjo sudaryti grandį ir, panaudodami kvėpavimo aparatus, išžvalgyti patalpas ir rasti manekeną“, – kalbėjo V. Kundrotas.
Pratybose dalyvavo ir Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai. Jie buvo įtraukti į gelbėjimo grandį, kad, prireikus, galėtų prisidėti prie darbų kartu su Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais.
„Mūsų tarnybos ugniagesių nėra tiek daug – turime du skyrius. Todėl, esant poreikiui, tenka pasitelkti pagalbą iš Savivaldybės tarnybų“, – paaiškino
V. Kundrotas. Pasak jo, tarnybos bendradarbiauja ne tik Kretingos rajone, bet prireikus vyksta padėti ir į kaimynines teritorijas: „Mes dažnai rajone dirbame kartu, todėl mokėti sklandžiai bendradarbiauti yra labai svarbu.“
Viršininkas akcentavo, kad pratybos skirtos ne vien užduotims atlikti. Per jas ugniagesiams pateikiamos pastabos dėl darbo organizavimo, veiksmų nuoseklumo. „Girdėjome pastabų, kad dirbome lėtai. Galbūt taip ir buvo, bet iš dalies tai darėme sąmoningai, nes pratybos yra galimybė mokytis kuo tiksliau ir taisyklingiau atlikti darbą. Dėl to Kretingos meno mokykloje tobulinome kiekvieno ugniagesio atliekamą veiksmą, aptarėme, kas atlikta tinkamai, kas taisytina, prireikus kartojome veiksmus“, – tikino V. Kundrotas.
Pasak Kretingos priešgaisrinės tarnybos viršininko, užduotys buvo įvykdytos gana gerai.
Sunkumų gali kilti dėl privažiavimo
Kretingos meno mokykloje ugniagesiai savo pratybas organizavo pirmą kartą. Šią vietą pasirinko ir dėl kitokios geografinės padėties. „Ieškome vietų, kur dar nesame organizavę mokymų. Taip turime galimybę paanalizuoti naują vietovę, įvertinti galimus privažiavimus, numatyti veiksmus realaus pavojaus metu“, – kalbėjo viršininkas.
V. Kundroto teigimu, vandens tiekimo galimybės prie mokyklos yra, netoliese yra hidrantų, tačiau daugiau klausimų kelia privažiavimas su didesnę technika. Jeigu tektų naudoti didesnę, aukštesnę techniką, pavyzdžiui, keltuvą, gali prireikti uždaryti gatvę. Tokiu atveju būtų būtina užtikrinti eismo reguliavimą ir pasirūpinti, kad į pavojingą zoną nepatektų kitos transporto priemonės.
Pratybų metu ugniagesiai aptarė, kur būtų galima statyti techniką ir kokias vietas panaudoti, kad gaisro gesinimo bei gelbėjimo darbai vyktų kuo sklandžiau.
Pasigedo tikroviškesnio scenarijaus
Kretingos meno mokyklos direktorius Bernardas Anužis pripažino, kad pratybos naudingos, tačiau jų veiksmingumas priklauso ir nuo to, kiek realiai imituojama ekstremali situacija. Pasak direktoriaus, ankstesnės pratybos mokyklai jau buvo padėjusios aptikti problemų. „Tai antros pratybos mūsų ugdymo įstaigoje. Pavasarį jas vykdėme savo iniciatyva ir mokėmės evakuotis. Tuomet išsiaiškinome, kad neveikė mūsų priešgaisrinė signalizacija, įsivardijome kitus nesklandumus ir juos pašalinome“, – teigė direktorius.
Šį kartą, jo vertinimu, pritrūko netikėtumo. Darbuotojai iš anksto žinojo apie pratybas, buvo pasiruošę ir laukė jų pradžios. Todėl nebuvo iki galo patikrinta, kaip bendruomenė reaguotų į netikėtą pavojų.
B. Anužis mano, kad tikroviškesnį rezultatą būtų galima pasiekti pratybas organizuojant tuo metu, kai mokykloje vyksta įprastos pamokos ir yra mokinių: „Tuomet būtų galima įvertinti, kaip darbuotojai reaguoja netikėtai kilus gaisrui, kaip greitai perduodama informaciją ar laikomasi nustatyto veiksmų algoritmo.“
Direktorius taip pat atkreipė dėmesį į informacijos perdavimo bei atsakingų darbuotojų veiksmų svarbą. Jo nuomone, pratybomis turėtų būti siekiama ne vien patikrinti tarnybų pasirengimą, bet ir kuo tikroviškiau įvertinti visos mokyklos bendruomenės gebėjimą veikti nelaimės atveju. „Šįkart užtruko, kol atsakingas darbuotojas pranešė apie gaisrą pagalbos telefonu 112. Apie nesklandumus pasikalbėsime“, – tikino B. Anužis.
V. Kundrotas taip pat pripažino, kad mokyklos veiksmų planas šį kartą nesuveikė taip, kaip turėtų. Jo vertinimu, kilo nesklandumų perduodant informaciją, o pagalbos iškvietimas užtruko. Tai parodė, kad darbuotojams būtina dar kartą išsiaiškinti, kas ir kokia tvarka turi pranešti apie gaisrą, organizuoti žmonių evakuaciją bei informuoti atsakingus asmenis.
Pasak tarnybos viršininko, su mokyklos direktoriumi sutarta panašias pratybas pakartoti kitais metais. Tikimasi, kad kitą kartą apie jų laiką bus informuota mažiau darbuotojų, kad būtų galima geriau įvertinti reakciją į netikėtą situaciją.
Pratybų metu mokyklos darbuotojams taip pat priminta, kaip naudotis gesintuvais. Jiems pateikta informacinės medžiagos ir parodyta, kaip veikia gesinimo priemonės, kaip jomis naudotis kilus nedideliam gaisrui.
V. Kundrotas akcentavo, kad, pastebėjus nedidelį gaisro židinį, galima mėginti jį užgesinti turimomis priemonėmis, tačiau būtina įvertinti pavojų. Jei ugnies nepavyksta greitai suvaldyti, reikia pasitraukti į saugią vietą ir nedelsiant kviesti ugniagesius. „Svarbiausia – pirminiai momentai. Paskambinus 112, galima bandyti patiems ugnį užgesinti gesintuvu, nepavykus, būtina pasitraukti į šalį“, – tvirtino jis.
