Saugo senųjų laikų atminimą
Storu kamienu, plačia laja ir masyviomis šakomis išsiskiriantis, šimtmetį seniai perkopęs ąžuolas veši kairiajame Minijos krante, šalia Vyšnių dvaro teritorijos. Tai ne tik įspūdingas gamtos paminklas, bet ir gyva vietos bendruomenės susibūrimų erdvė. Po plačiąja medžio laja vyksta renginiai, „Žolynų žemės“ festivalio susibūrimai, puoselėjamos žolelių arbatos gėrimo tradicijos.
Tikslių istorinių duomenų, kas pasodino šį ąžuolą, nėra. Vietos gyventojai apie jo kilmę pasakoja įvairiai. Vieni mano, kad medis galėjo išaugti natūraliai, kiti – kad jį pasodino vėlesni šių žemių šeimininkai. XVII amžiaus viduryje, per karus su švedais sudegus istoriniam Senosios Kartenos dvarui, ši teritorija galėjo būti naudojama žemdirbystei ar kitoms reikmėms.
Kad ir kokia būtų tikroji šio ąžuolo istorija, vietiniai nuo seno jį vadina Vyšnių kalno sargu. Tikima, kad jis saugo Gintarų piliakalnio ramybę ir senųjų laikų atminimą.
Kvietė balsuoti už saviškį
Devintą kartą surengtame nacionaliniame Lietuvos metų medžio konkurse visuomenė už savo favoritus galėjo balsuoti nuo rugsėjo 14 iki spalio 4 dienos. Aktyviai palaikyti Vyšnių kalno ąžuolą ragino vietos bendruomenė, Kretingos rajono savivaldybė ir Salantų regioninis parkas.
Konkurse iš viso dalyvavo 12 medžių iš įvairių Lietuvos vietovių: Bernardo Brazdžionio ąžuolas Pasvalio rajone, Bokšto skvero liepa Vilniuje, Ilgižių trešnė Raseinių rajone, Klykių ąžuolas Utenos rajone, Nepriklausomybės ąžuolas Šilalės rajone, Pavasarių kaštonas Kaišiadorių rajone, Radžiūnų I ąžuolas Alytaus rajone, Staugaitynės ąžuolai Šakių rajone, Strielčių kriaušė Prienų rajone, Suosto ąžuolas Biržų rajone, Vyžuonų dvaro tuopa Utenos rajone ir Kretingos rajonui atstovavęs Gintarų piliakalnio, arba Vyšnių kalno, ąžuolas.
Tai, kad Kretingos rajono medis pateko į įspūdingiausių šalies medžių trejetuką, – įvertinimas ne tik pačiam galiūnui, bet ir tiems, kurie juo rūpinasi, puoselėja aplinką, saugo vietos gamtos ir kultūros paveldą.
Europos dėmesio centre
Nacionalinį Lietuvos metų medžio konkursą organizuoja VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“. Konkurso tikslas – išrinkti medį, kuris vėliau atstovautų Lietuvai Europos metų medžio varžytuvėse, taip pat pagerbti kitus vertingus šalies medžius ir skleisti žinią apie juos kaip regionų savitumo bei patrauklumo ženklus. Kad toks konkursas gali atverti kelią į tarptautinį pripažinimą, liudija praėjusių metų nugalėtojo istorija: Lietuvos metų medžiu buvo paskelbtas Skuodo rajono Rukų kaime augantis maždaug 400 metų senumo Laukių ąžuolas. Šių metų kovo 25 dieną jis triumfavo ir Europos metų medžio konkurse: surinko 6 tūkst. 153 taškus, aplenkdamas Slovakijos obelį, gavusią 4 tūkst. 766 taškus, ir Lenkijos guobą, surinkusią 4 tūkst. 720 taškų. Tai buvo pirmasis kartas per 15 šio konkurso metų, kai Europos metų medžiu tapo Lietuvos atstovas.
Gyvi tautos pasakojimai
Apdovanojimų ceremonijoje, kurioje dalyvavo Seimo nariai, savivaldos ir bendruomenių atstovai, daug dėmesio skirta medžių reikšmei žmonių gyvenime. Renginio organizatorius Lietuvos arboristikos centro vadovas Sigitas Algis Davenis priminė, kad išvakarėse buvo paminėta Tarptautinė medžio diena, kurios tradicijai – daugiau kaip 100 metų. Spalio 20-ąją taip pat buvo minima ir Europos medžių alėjų diena, atkreipiant dėmesį į medžių svarbą formuojant ir išsaugant istorines alėjas, kuriant patrauklią aplinką. Tą pačią dieną paminėta dar ir Europos kraštovaizdžio konvencijos diena.
Seime įvykusios ceremonijos dalyviai buvo kviečiami į medžius pažvelgti ne vien kaip į gamtos paminklus, bet ir kaip į gyvus mūsų tautos pasakojimus. Buvo akcentuota, kad šiame konkurse svarbios ir medžius puoselėjančios bendruomenės. Varžytuvės – nekomercinės, jas organizuoja savanoriai ir medžių mylėtojai. Renginio globėju tapo Laukių ąžuolas, 2026 metais paskelbtas Europos metų medžiu.
Ceremonijoje kalbėjusi Rūta Norkutė teigė, kad medžiai simbolizuoja tai, kuo tikime: tikroji stiprybė slypi šaknyse, bendrystė leidžia augti, o pagarba savo kraštui prasideda būtent nuo gebėjimo pastebėti ir saugoti tai, ką mes turime. Net ir vienas medis gali įkvėpti didelius darbus. Kiekviena prasminga iniciatyva prasideda nuo žmogaus, kuriam rūpi, kuris tiki, kad rūpestis medžiais yra kur kas daugiau negu gamtos puoselėjimas. Tai – rūpestis mūsų istorija, krašto aplinka ir ateitimi. R. Norkutė – Vilniaus licėjaus abiturientė, Skuodo rajono Rukų kaimo bendruomenės narė – tapo Laukių ąžuolo, pelniusio Europos metų medžio titulą, pristatymo veidu, dalyvauja konkurso viešinimo veikloje.
Nuo apleisto ąžuolo iki Europos metų medžio
Renginio dalyviams buvo pristatyta Laukių ąžuolo istorija. Ją pasakojo Rukų kaimo, kuriame jis auga, bendruomenės pirmininkė Egida Skurdauskienė. Jos žodžiais,
iniciatyva prasidėjo nuo paprasto noro sutvarkyti apleistą medžio aplinką. „Kokią didelę galią gali turėti viena paprasta idėja, vienas medis, žmonių tikėjimas ir susivienijimas. Viskas prasidėjo nuo minties sutvarkyti apleistą Laukių ąžuolo aplinką. Kai Rukų kaimo bendruomenė susibūrėm, pradėjom darbus, nežinojom apie jokius konkursus. Ąžuolas – visiškai apleistas, svarbu buvo, kad prie jo gyvena 6-oji Laukių karta. Norėjom parodyti, kad mums, lietuviams, be galo svarbu šaknys – kas mes, iš kur mes? Per atsitiktinumą patekom į konkursą“, – pasakojo E. Skurdauskienė.
Bendruomenės darbas neliko nepastebėtas. Ąžuolas netrukus tapo ne tik vietos, bet ir visos Lietuvos pasididžiavimu.
E. Skurdauskienė prisiminė ir praėjusių metų apdovanojimų ceremoniją Seime, kelionę namo, į Skuodą. „Nuo pirmosios akimirkos, kai išėjom iš Seimo rūmų, buvom laimingi, važiavom traukiniu namo, visas vagonas žinojo, iš kur mes grįžtam, ėjo žmonės ir sveikino. Įsivaizduojat – sveikino ir klausinėjo, koks čia konkursas, ką laimėjom? Svarbiausia, kad vėlai grįžus mus pasitiko mūsų bendruomenė – su dainom, su laužu, džiaugsmingai“, – kalbėjo E. Skurdauskienė.
Po pergalės Lietuvos metų medžio konkurse Rukų kaimo bendruomenė ėmė ruoštis Europos metų medžio varžytuvėms. Pastangos atsipirko su kaupu – Laukių ąžuolas pelnė Europos metų medžio titulą. O Rukų kaimas dabar sulaukia vis daugiau turistų ir turistinių grupių, norinčių savo akimis pamatyti medį, kurio istorija išgarsėjo už Lietuvos ribų.
Tiek emocijų, tiek žmonių, tiek pagarbos medžiui
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas, sveikindamas konkurso organizatorius ir bendruomenes, neslėpė susižavėjimo iniciatyvos mastu. „Kokį konkursą, kolegos, visi užkūrėt – tiek emocijų, tiek žmonių, tiek pagarbos medžiui“, – stebėjosi L. Jonauskas.
Anot jo, praėjusiais metais konkursas atrodė kaip fantastiška iniciatyva, o šiemet, Laukių ąžuolui laimėjus Europos metų medžio titulą, dar labiau išryškėjo šio sumanymo reikšmė. Medis ne tik išgarsino Lietuvą, bet ir pritraukė žmonių dėmesį, įkvėpė kitas bendruomenes bei paskatino aktyviau dalyvauti konkurse. L. Jonauskas prisipažino ir pats „sirgęs“ už Laukių ąžuolą, net pramokęs žemaitiškai. Jis juokavo šiemet susimąstęs, ką reikėtų daryti, jeigu nugalėtų Šakių krašto ąžuolas ir tektų mokytis zanavykų kalbos?
Simbolinė dovana buvo įteikta Rukų kaimo bendruomenės pirmininkei. Skuodo rajono meras Stasys Gutautas pasidžiaugė, kad ši bendruomenė tapo pavyzdžiu, kaip be didelių projektų ir finansinių išteklių galima nuveikti daug: sutelkti žmones, puoselėti krašto paveldą ir pasiekti, kad apie vietovę sužinotų ne tik Lietuva, bet ir Europa.
Pastangos vertos pagarbos
Sveikinimo žodį tarė aplinkos viceministras Algirdas Pieniuta. Jis akcentavo, kad tapti Lietuvos metų medžiu ir Europos metų medžiu – skirtingo masto pasiekimai. „Įspūdinga visa kelionė iki to, visa istorija“, – kalbėjo jis. Pats būdamas miškininkas, kuriam įdomi medžių genetika, viceministras teigė, kad medis nėra vien kamienas, šakos ir lapai. Jame slypi ištisa „karalystė“, didžiulė bendrija, o kiekvieno medžio istorija turi savo prasmę. Jis pasidžiaugė bendruomenėmis ir jų nuveiktais darbais.
Per ceremoniją kalbėjo ir Skuodo bei Kretingos garbės pilietis, ambasadorius Antanas Vinkus. Tai jis padėjo telkti pasaulio lietuvius, kvietė juos balsuoti, palaikyti Lietuvos ąžuolą Europos metų medžio konkurse.
„Ąžuolai – tai stiprybė, – sakė A. Vinkus. – Aš taip greit prisiminiau Žalgirio mūšį. Jeigu ne miškai, ne medžiai, užmaskavę vandens telkinius, į kuriuos buvo įvilioti mūsų priešai, kažin, ar Vytautas Didysis ir Jogaila būtų laimėję Žalgirio mūšį.“
Ne vienerius metus bendraminčius bendram tikslui – kad medžiai būtų pastebėti, įvertinti ir išsaugoti ateities kartoms – suburiantis Lietuvos arboristikos centro vadovas S. A. Davenis pristatė visus 12 konkurse dalyvavusių medžių, paminėjo, kad šiemet už juos iš viso balsavo 13 tūkst. 328 žmonės.
Trečioji vieta – Staugaitynės ąžuolams
Apdovanojimų ceremonijoje paskelbti trys geriausiai įvertinti konkurso dalyviai. Atplėšus užplombuotą voką, paaiškėjo, kad trečiąją vietą ir bronzą pelnė Staugaitynės ąžuolai iš Šakių rajono.
Šis įvertinimas ypač reikšmingas nedidelei Žvirgždaičių bendruomenei ir seniūnijai, taip pat visam Šakių kraštui, nes patvirtino, kad žmonių pastangos išsaugoti tai, kas brangu, gali sulaukti nacionalinio pripažinimo.
Staugaitynės ąžuolai konkursui pasirinkti neatsitiktinai: 2026-ieji Šakių rajone paskelbti jubiliejiniais signatarų metais, o šis rajonas turi tris Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus. Vienas jų – žvirgždaitiškis Justinas Staugaitis, kuriam šiemet sukanka 160 metų. Bendruomenė norėjo, kad ši sukaktis būtų įprasminta ne tik istoriniais dokumentais ar renginiais, bet ir gyvais praeities liudytojais.
J. Staugaičio gimtinėje auga simbolinė pora – maždaug 200 metų senumo ąžuolai, kuriuos žmonės vadina Ąžuolu Lietuvai ir Ąžuolu tikėjimui. Šie medžiai simbolizuoja dvi J. Staugaičio gyvenimo kryptis – tarnystę Lietuvos valstybei ir Dievui. Todėl jų dalyvavimas konkurse tapo galimybe plačiau papasakoti apie šio signataro gyvenimą, jo vertybes ir krašto istoriją.
Praeities, dabarties ir ateities simbolis
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinevičiūtė-Trakimienė kalbėjo apie bendruomenių vaidmenį saugant gamtos paveldą. Anot jos, tarnyba kasmet gauna kiek daugiau negu 100 įvairių pasiūlymų išsaugoti vieną ar kitą gamtos paveldo objektą. Dažniausiai siūloma saugoti įvairių
matmenų medžius – ąžuolus, uosius, tačiau dėmesio sulaukia ir šaltiniai bei rieduliai, kuriais didžiuojasi Lietuva. Direktorė padėkojo bendruomenėms, nes būtent jos siūlo savo krašto vertybes paskelbti valstybės saugomais objektais.
„Noriu jums palikti mintį, kad medis simbolizuoja tris mūsų laikus: šaknys – praeitį, kamienas – dabartį, šakos – ateitį“, – sakė
A. Jasinevičiūtė-Trakimienė.
Prieš paskelbdama antrosios vietos laimėtoją – karteniškį Vyšnių kalno ąžuolą – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė atviravo pergalės norėjusi kitam medžiui – Klykių ąžuolui, nes, kai važiuoja į ekspedicijas, būtent šis ąžuolas, esantis Utenos rajone – vienas žaviausių. „Nepataikiau“, – šypsojosi ji.
Pristatydamas Vyšnių kalno ąžuolą, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius kalbėjo apie tai, kad esmė – ne kokio dydžio yra medis, ne kiek šakų ar lapų turi – esmė, kad pati bendruomenė kuriasi apie jį, stiprėja ir taip išlaiko gyvybingumą.
Karūnavo Klykių ąžuolą
Lietuvos metų medžio konkurso čempiono vardą šiemet iškovojo 300 metų skaičiuojantis Klykių ąžuolas. Pasak bendruomenės pirmininkės Ritos Butavičienės, vietiniams šis medis – tarsi šeimos narys. Prie to ąžuolo prabėgo ir bėga ne vienos kartos vasaros, čia vyksta bendruomenės šventės, giedama Tautiška giesmė. Vien tai, kad ąžuolas pateko į konkurso finalą, jau buvo didelis mažos Klykių bendruomenės laimėjimas.
R. Butavičienė pasakojo, kai nedrąsi mintis išaugo į neįtikėtiną vienybės maratoną. „Kiekvieną dieną telkėm kaimynus, draugus ir po visą pasaulį išsibarsčiusius mūsų vaikus. Sulauktas palaikymas įrodė, kokią didžiulę galią turi susitelkusi bendruomenė“, – kalbėjo pirmininkė. Jos žodžiais, Lietuvos metų medžio titulas yra didžiausias įvertinimas ir įrodymas, kad žmonės, degantys viena idėja, gali pasiekti aukščiausių rezultatų.
Pagrindinį prizą – akmeninę statulą – jai įteikė skuodiškis skulptorius Mindaugas Jankauskas, sukūręs šį apdovanojimą.
Apdovanotuosius ir visus renginio dalyvius skambiomis dainomis pasveikino Kretingos rajono kultūros centro vyrų folkloro grupė „Andule“.
