Kai kalbiesi su Agota ir Gabriele, greitai tampa aišku – jų istorijoje nėra vienos dienos, kai jos staiga nusprendė tapti verslininkėmis. Verslas jų gyvenime buvo nuo vaikystės. Jame sukosi tėvai – Kristina ir Vytautas Puškoriai, vėliau natūraliai į jį įsiliejo ir dukros, o kartu su jomis – jų vyrai Kristijonas Miklovas ir Saulius Kuzmickas.
Šiandien seserys Agota ir Gabrielė Kretingoje šiandien gerai žinomos. Agota kuria parduotuvės, kuri priklauso jos tėvams, „Saiva“ įvaizdį, o Gabrielė įkūrė desertinę „Cukraus fėja“. Abiejų verslų veiksmas verda po vienu stogu, kai kurių vertinimu, gana atokioje vietoje Kretingoje, tačiau moterys įsitikinusios, kad ši vieta verslui – tinkama.
Iš šeimos verslo – į savo kelią
G. Kuzmickienės kelias prasidėjo „Saivoje“. Ji čia dirbo ilgai, kol augindama vaikus ir po truputį grįždama prie sau artimos konditerijos suprato, kad nori pasukti kita kryptimi.
Konditerija, kaip tvirtino Gabrielė, niekada nebuvo visiškai dingusi iš jos gyvenimo. Viskas prasidėjo nuo pirmųjų kepinių artimiesiems, švenčių ir tortų, kuriuos išbandydavo vis kitokius. Tačiau šalia kūrybos augo ir supratimas, kad vien gebėjimo gerai iškepti nepakanka.
Verslas reikalauja visai kitų žinių – organizavimo, sprendimų, atsakomybės, žmonių paieškos, darbo planavimo. Ir būtent čia labai aiškiai atsiskleidė tai, ką seserys atsinešė iš vaikystės: augimą šeimoje, kur verslas visada buvo ne teorija, o kasdienybė. Gabrielė pripažino, kad į konditerijos pasaulį išėjo jau turėdama šeimos perduotą verslumo pagrindą.
Anksčiau Gabrielė turėjo kepyklėlę Kapų gatvėje Kretingoje. Ten ir šiandien likęs gamybos cechas. Tačiau prieš maždaug pusę metų jos kuriami desertai persikėlė arčiau šeimos – į pastatą, kuriame įsikūrusi ir „Saiva“.
Tiesa, sprendimas nebuvo priimtas per vieną vakarą. „Plėstis nereiškia pradėti ramiau gyventi. Kaip tik – daugiau bemiegių naktų, daugiau svarstymo, daugiau sprendimų“, – įsitikinusi G. Kuzmickienė.
Konditerijos versle didžiulis iššūkis yra ne tik sukurti produktą, bet ir suburti žmones, juos išmokyti, užtikrinti kokybę. Kai kurių dalykų, pasak Gabrielės, negalima išspręsti per kelias dienas – naujus žmones reikia mokyti mėnesiais, o kartais ir ilgiau. Todėl svajonė apie desertinę brendo ne vienerius metus.
Viena didžiausių paskatinimų atverti desertinės duris buvo būtent šeima. Tėvai, matydami Gabrielės kelią ir galimybes, ją ragino nebijoti ir kurti savo vietą šalia „Saivos“. „Šią mintį brandinau dvejus metus, o tėvai vis skatino tame pačiame pastate įkurti savo konditerijos kavinukę, – kalbėjo G. Kuzmickienė. – Tėtis visada sakydavo, kad taip bus patogiau visiems, nes galėsime, prireikus, daugiau padėti vieni kitiems.“
Ne tik darbas, bet ir antri namai
Jaunesniosios sesers Agotos istorija – kiek kitokia. Nors pagal išsilavinimą ji pasirinko kosmetologės kelią, Agota suprato, kad ją traukia mada, grožis, estetika ir būtent „Saivos“ aplinka. Taip ji liko šeimos versle, kuris šiandien jai tapęs ne tik darbu.
„Saiva“ šeimai – labai asmeniška vieta. Verslo šaknys siekia kelis dešimtmečius, o parduotuvė šiame pastate veikia dvylika metų. Per tą laiką ji augo, keitėsi ir kartu su šeima mokėsi išgirsti žmones, suprasti, ko jiems reikia šiandien, o ne tai, kas tiko prieš dešimt ar dvidešimt metų.
Agota su Gabriele yra vienos tų, kurios į šeimos verslą atnešė naujos kartos požiūrį. Agota tapo „Saivos“ veidu, visai netikėtai, bet drąsiai ėmusis parduotuvės komunikacijos. „Nebandau kurti tobulo paveikslo, filmuodama vaizdo įrašus stengiuosi išlikti natūrali, koks ir yra gyvenimas“, – kalbėjo A. Miklovienė, įvardinusi, kad žmonėms įdomu matyti ir tikrą gyvenimą – kaip atvežamos naujos prekės, kaip vyksta darbas, kaip kartais kas nors nepavyksta.
Dvi seserys, kurios viena kitą papildo
Agota ir Gabrielė dirba skirtingose srityse, todėl joms nereikia kasdien ginčytis dėl vieno sprendimo ar vienos krypties. Priešingai – jos gali pažvelgti į viena kitos veiklą iš šalies. Viena pastebi tai, ko galbūt nepamatė kita. Viena pasiūlo idėją. Kita pasidalija savo patirtimi. „Galim viena iš kitos pasimokyti, pasisemti idėjų. Mes ne konkuruojam, o viena kitą papildom“, – tikino A. Miklovienė.
Agota šypsojosi sakydama, kad „Saiva“ jiems iš tiesų yra tarsi antri namai. O vyras Kristijonas į šį gyvenimą įsiliejo taip natūraliai, kad net nebuvo aiškaus momento, kada reikėjo nuspręsti – dirbs jis šeimos versle ar ne. „Iš pradžių padėdavo, vėliau atsirado daugiau atsakomybės, daugiau bendrų darbų. Mes su vyru nuo 14 metų, tad viskas įvyko natūraliai“, – prisiminė Agota.
„Mano vyras kartu su manimi dirba kepykloje. Per paskutinius trejus metus jis daug mokėsi konditerijos ir šiandien mes esam lygiaverčiai partneriai kepykloje. Jis kepa kruasanus, dirba su šokoladu, saldainiais. Aš – su kitais desertais“, – teigė G. Kuzmickienė.
Ne tik giminystė, bet ir kolegiškumas
Dirbti su šeima gali būti sudėtinga. Tačiau Puškorių šeimoje, atrodo, jau seniai atrastas savas būdas. Kiekvienas žino savo funkcijas. Mama Kristina – verslo strategė ir direktorė, tėtis Vytautas – tas, kuris paskatina veikti.
Seserys pripažino, kad šios dvi skirtingos savybės šeimai labai reikalingos. Vienas suteikia drąsos judėti pirmyn. Kitas neleidžia sprendimų priimti neapgalvotai. „Geriau gailėtis dėl to, ką padarei, negu dėl to, ko nepadarei, – mums taip visada sakydavo tėtis, todėl, manau, mes visi įpratę imtis naujų dalykų, kad ir kaip sudėtingai ar neįmanomai jie atrodytų“, – pasidalino G. Kuzmickienė.
Darbo vietoje šeimos nariai stengiasi vienas kitą matyti pirmiausia kaip kolegas. „Yra diskusijų. Yra skirtingų nuomonių. Kartais vienam atrodo, kad nauja prekė turi būti vienoje vietoje, kitam – kad visiškai kitoje. Tačiau sprendimų ieškome kalbėdamiesi“, – atviravo A. Miklovienė.
Per daugelį metų šeimos verslo istorijos, jos nariai išmoko nesupainioti pastabos su asmeniniu puolimu. „Kai tėvai išsako nuomonę, žinome, kad tai – ne kritika, o noras padėti, perduoti patirtį, kurios sukaupta per daugelį metų“, – tvirtino Gabrielė.
Skirtingi verslai, panašūs iššūkiai
„Saiva“ ir „Cukraus fėja“ veikia skirtingose srityse. Vienur reikia galvoti apie asortimentą, sezonus, tendencijas ir tai, ko žmonės ieškos po kelių mėnesių. Kitur – apie gamybą, kokybę, darbuotojų parengimą ir kasdienį ritmą, kuriame už gražaus torto slypi šimtai kilogramų ingredientų, indų plovimas ir ilgos darbo valandos.
Tačiau pagrindiniai iššūkiai labai panašūs. Abiejose veiklose būtina girdėti žmones. „Negalima manyti, kad vien tik graži idėja savaime veiks. Reikia stebėti, kas keičiasi, ką žmonės renkasi, kas jiems patogu. Kartais tenka atsisakyti to, kas pačiam patinka. Kartais – išbandyti naują kryptį ir pripažinti, kad ji nepasiteisino“, – verslo subtilybėmis dalijosi Agota.
Ji prisiminė, kaip keitėsi pati „Saiva“ – nuo kitokio prekybos modelio iki šiandienos parduotuvės, kurioje galima rasti kur kas platesnį ir įvairesnį pasirinkimą. Vienas svarbių žingsnių buvo išdrįsti išeiti iš įprastos komforto zonos ir išbandyti tai, kuo iš pradžių ne visi tikėjo. „Tėvai rūbais, apatiniu trikotažu prekiavo didmena. Kurį laiką svarstėme pradėti pardavinėti rūbus vienetais, buvo sudėtinga priimti šį sprendimą, bet jis 100 proc. pasiteisino“, – sakė A. Miklovienė, prisiminusi, kad iš pradžių parduotuvė užėmė 500 kv. m plotą, po to buvo prasiplėsta iki 700 kv. m, o šiuo metu teritorijoje vyksta ir naujos statybos, tačiau, koks asortimentas nuguls ten, verslininkės kol kas nutylėjo.
Gabrielės versle desertų kūrimas reikalauja ne tik kūrybos, bet ir nuolatinio prisitaikymo – prie žmonių poreikių, užsakymo įpročių, naujų progų ir kasdienybės tempo. „Žmonės nebeįdomu matyti vien gražų kruasaną, tenka parodyti ir dalį darbo ypatumų, kai kuriems patinka intriguojantis turinys, pavyzdžiui, istorija apie klientės išsakytą nepagrįstą kritiką“, – pasidalino Gabrielė.
Šiandien Agota ir Gabrielė atvirauja, kad jų verslo stiprybė – tėvai, suformavę požiūrį į verslą, įskiepiję verslumo pagrindus. „Mes, kaip seserys palaikome viena kita, tačiau visko mus išmokė tėvai, jie visada šalia, atvirai dalijasi verslo subtilybėmis, mus moko, bet tuo pačiu ir girdi“, – tvirtino seserys.
