Šurmulys – prie įspūdingo ąžuolo
Kad ši vieta pasirinkta neatsitiktinai, primena ir ant Gintarų piliakalnio augantis įspūdingas ąžuolas. Šiemet jis buvo atrinktas į Lietuvos metų medžio dvyliktuką ir tapo vieninteliu į šį sąrašą patekusiu Žemaitijos regiono medžiu. Kartenos seniūnė Alina Jonutienė teigė, kad teikiant ąžuolą konkursui buvo svarbus ne vien jo grožis. Medis auga ant piliakalnio, kuris siejamas su senosios Kartenos pradžia, todėl čia susipina gamta ir istorija. „Piliakalnis yra Kartenos pradžia“, – apie šią vietą kalbėjo seniūnė, prisiminusi ir įvairias su piliakalniu siejamas legendas. Tad šiemet ant jo susirinksiantys žmonės bus kviečiami ne tik pasidžiaugti gamta, bet ir stabtelėti vietoje, kuri mena gerokai senesnę Karteną.
Pasak A. Jonutienės, norisi išnaudoti visą didelę piliakalnio erdvę, todėl šventė nebus sutelkta vienoje vietoje. Prie ąžuolo įsikurs edukacinės ir paskaitų erdvės, bus galima susipažinti su senaisiais amatais, duonos ir šakočio kepimu, žolininkyste, stebėti žirgus, lankininkų pasirodymus, sklandytuvus.
Seniūnė akcentavo, kad „Žolynų žemė“ nėra dar viena pramoginė miestelio šventė: „Kartena jau turi renginių, kuriuose netrūksta muzikos ir linksmybių, o šio sumanymo esmė – kultūra, tradicijos ir noras sugrįžti prie to, kas anksčiau žmonėms buvo labai artima, norisi parodyti, kiek daug iš gamtos mes galime gauti. Norim sugrįžti prie tradicijų, prie to prado.“
Žolinė tam tinkamas laikas, nes nuo seno, anot A. Jonutienės, būtent per šią šventę būdavo tarsi užbaigiami metų darbai, dėkojama už derlių, žmogus dar kartą atsigręždavo į gamtą ir tai, ką ji duoda. Todėl organizatoriai nori parodyti, kiek daug galima atrasti ir šiandien – ne tik gamtoje, bet ir savo krašto žmonėse, jų žiniose, prisiminimuose.
Kartenoje jaučiamas Jurgio Pabrėžos atminimas
Šventės idėją padiktavo ir Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos asmenybė. Viena „Žolynų žemės“ organizatorių rajono Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja Asta Pocienė papasakojo, kad J. A. Pabrėža Kartenoje kunigavo, tačiau jis buvo ne vien dvasininkas, bet ir botanikas, mokslininkas, liaudies gydytojas, žmogus, kuris domėjosi augalais ir jų gydomosiomis savybėmis. Todėl šventės organizatoriams pasirodė prasminga per Žolinę priminti ir jo ryšį su žolynais, gamta, žmogumi. „Žolinė atlieka svarbų socialinį vaidmenį – ji suvienija bendruomenę bendrai maldai, šventiniam stalui, dainoms ir naujam derliui ragauti“, – sakė A. Pocienė.
„Žolynų žemė“ – tai žemė, kurioje J. A. Pabrėža vaikščiojo, ieškojo augalų, juos pažino, rinko, jiems suteikė pavadinimus, dėjo į receptus ir taip stengėsi padėti žmonėms“, – tikino
A. Pocienė, tvirtinusi, kad būtent iš šios minties ir gimė noras šventėje kalbėti ne vien apie žoles, bet apie žmogaus santykį su Kūrėju, gamta, savo kraštu ir bendruomene: „Kaip anuomet darė J. A. Pabrėža – stengėsi pažinti šio krašto žmones, jiems padėti, paruošė ir pasakė dešimtis gilių pamokslų, kuriuose aiškino tikėjimo tiesas, siekė perduoti žmonėms doro ir darnaus gyvenimo pamokas.“
J. A. Pabrėžos atminimas šiemet bus juntamas ne tik Gintarų piliakalnyje. Žolinės rytą žmonės bus kviečiami į Kartenos bažnyčią, kur nuo 9 val. šventoriuje galės susirišti žolynų puokštes, o 10 val. prasidės šv. Mišios. Po jų vyks iškilminga procesija aplink bažnyčią. Vėliau žmonės bus kviečiami į Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos skverelį, kur bus atidengtas maldos suolelis. Ši vieta J. A. Pabrėžai atminti puoselėjama ne pirmus metus – pernai, minint Kartenos bažnyčios 150 metų sukaktį, čia buvo pastatytas ir palaimintas kryžius, o šiemet tas pats menininkas karteniškis Kęstutis Domarkas padovanojo maldos suolelį.
Kartenos parapijos klebonas Algirdas Lukšas Žolinę kviečia pradėti būtent bažnyčioje, nes tai – vieninteliai Kartenos parapijos atlaidai. Pasak jo, Marijos Ėmimo į dangų iškilmė neatsiejama nuo žolynų – pagal tradiciją žmonės per šią dieną neša šventinti žolynus, o pati šventė nuo seno buvo susijusi su dėkingumu už tai, ką žmogui davė žemė. Tad šiemet rytinė Žolinės dalis prie bažnyčios ir vakarinė „Žolynų žemė“ ant piliakalnio tarsi susijungs į vieną pasakojimą.
Pirmasis derlius – į puodą
Neatsiejama šio pasakojimo dalis bus ir troškinių varžytuvės, kurios Kartenoje rengiamos antrą kartą. Pernai pirmą kartą išbandyta idėja sulaukė tokio žmonių susidomėjimo, kad po šventės organizatoriai ne kartą išgirdo klausimą, ar „Žolynų žemė“ bus tęsiama. Šiemet planuojama suburti 20 komandų ir šis skaičius jau beveik pasiektas. Varžytuvių idėja taip pat susijusi su Žolinės prasme – komandos iš pirmojo derliaus daržovių turės pagaminti kuo skanesnį troškinį.
A. Pocienė neslėpė, kad būtent bendrystė yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl „Žolynų žemę“ norisi tęsti. Pernai idėją karteniškiai ir bendruomenės priėmė palankiai, aktyviai įsitraukė į organizavimą, o po renginio žmonės patys klausė, ar šventė sugrįš. Todėl šiemet vėl susitelkė Jurgio Ambrazieajus Pabrėžos labdaros ir parmos fondas, Kartenos ir Kalniškių bendruomenės, Kartenos seniūnija, parapija ir kiti žmonės, norintys prisidėti prie renginio. Pasak A. Pocienės, svarbu ne vien surengti šventę, bet ir paskatinti žmones eiti vieniems pas kitus, kalbėtis, dalytis tuo, ką moka ir žino, ką užaugino, parodyti savo kraštą atvykusiems svečiams.
Galbūt todėl „Žolynų žemė“ ir nėra šventė, kurią būtų lengva apibūdinti vienu žodžiu. Joje bus ir muzikos, ir troškinių varžytuvės, paskaitos, edukacijos, tačiau šventės organizatoriai labiausiai nori, kad žmonės čia atrastų kultūrą. „Ne tą, kuri eksponuojama muziejaus vitrinoje, o gyvą – esančią žmonių prisiminimuose, papročiuose, žolynuose, maiste, amatuose, pasakojimuose apie Jurgį Pabrėžą ir senąją Karteną“, – akcentavo
A. Pocienė.
Rugpjūčio 15-ąją Žolinė Kartenoje prasidės rytą prie bažnyčios, o nuo 17 val. persikels ant Gintarų piliakalnio. Ten, po senuoju ąžuolu, šiemet vėl susitiks žolynai, istorija, pirmasis derlius, muzika ir žmonės.
