Maudynės – vasaros malonumas
Kretingiškė Roma Drungilienė prie Kretingos dvaro parko I tvenkinio trečiadienio rytą atėjo su anūku Nagliu. Ji teigė, kad dabar prie vandens dažniausiai traukia dėl anūko, nors anksčiau čia maudydavosi ir jos pačios dukra. „Dabar jau su anūku ateinu, jam maudytis labai patinka“, – sakė moteris.
Anot jos, maudynės naudingos visam kūnui, tačiau svarbiausia, kad vanduo būtų švarus, todėl prieš vykdama maudytis pasidomi vandens kokybės tyrimais. Šeima maudosi ne tik Dvaro tvenkinyje – vasarą vyksta ir prie jūros. Vis dėlto pati Roma prisipažino į vandenį dabar brendanti rečiau – dažniau tiesiog leidžia laiką prie tvenkinio, kol anūkas džiaugiasi maudynėmis. Karštomis dienomis ji stengiasi prie vandens būti iki pietų, vengdama kaitriausios saulės, o anūką nuo jos saugo kremu nuo saulės ir kitomis apsaugos priemonėmis.
Tądien prie tvenkinio sutikta jauna mama Rasa, kuri stebėjo besimaudančią dukrą, tikino, kad, nors Kretingoje ir negyvena, atvykusi čia neretai užsuka prie šio vandens telkinio. Ji sakė maudynes vertinanti labiau kaip vasaros pramogą ir galimybę atsigaivinti per karščius, o ne kaip sveikatinimosi priemonę. „Vasarą maudomės, kai tik leidžia oras. O nuo saulės saugomės kepurėmis, kremo nuo saulės naudoju mažai, nes ateiname tik trumpam, nudegimų nepasitaiko. Jeigu kaitrioje saulėje leistume visą dieną, tada naudočiau kremą nuo saulės. Vis dėlto dažniau renkamės pavėsį pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių“, – kalbėjo ji.
Fizinė ir emocinė nauda
Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, atsakinga už visuomenės sveikatos stiprinimą, Greta Šablinskaitė paaiškino, kad maudymasis vasarą pirmiausia padeda organizmui reguliuoti kūno temperatūrą ir sumažina perkaitimo riziką karštomis dienomis: „Buvimas vandenyje dėl jo vėsinančio poveikio suteikia atsipalaidavimo jausmą, mažina apkrovą sąnariams ir gerina bendrą savijautą.“
Tačiau specialistė atkreipė dėmesį į tai, kad buvimas vandenyje nėra laikomas fiziniu aktyvumu, tačiau jis vis tiek teigiamai veikia organizmą. Vanduo „palengvina“ kūną – sumažina apkrovas, tenkančias sąnariams, stuburui ir kojoms, judėti tampa lengviau, o hidrostatinis slėgis gali pagerinti kraujotaką ir sumažinti kojų tinimą. „Jei maudydamasis žmogus aktyviai juda – vaikšto vandenyje, plaukioja, žaidžia ar mankštinasi – tai jau tampa aerobinio fizinio aktyvumo forma, kuri stiprina raumenis, širdį ir gerina bendrą organizmo fizinę savijautą“, – tikino G. Šablinskaitė.
Maudynės vandenyje teigiamos įtakos turi ir emocinei sveikatai. Specialistės teigimu, vanduo ir natūrali aplinka padeda atsipalaiduoti, sumažinti kasdienę įtampą, atitrūkti nuo rūpesčių ir pagerinti nuotaiką. „Vadinamosios mėlynosios erdvės – ežerai, upės, jūra ar kiti vandens telkiniai – žmogui suteikia psichologinio poilsio galimybę. Vandens garsai, gamtos vaizdai ir ritmiška aplinka padeda mažinti stresą, o bendros maudynės ar laikas prie vandens stiprina socialinius ryšius. Maudynės taip pat gali netiesiogiai prisidėti prie geresnės miego kokybės, kadangi atsipalaidavimas, sumažėjusi emocinė įtampa, buvimas dienos šviesoje ir fizinis aktyvumas padeda palaikyti sveiką organizmo paros ritmą“, – akcentavo pašnekovė.
Maudynės nėra vienodos – galima vandenyje praleisti daug laiko, tačiau yra žmonių, mėgstančių atsivėsinti ir bėgti į krantą. Specialistė teigė, kad trumpas atsivėsinimas pirmiausia padeda sumažinti kūno temperatūrą, palengvina karščio pojūtį ir suteikia greitą komforto jausmą. Ilgesnis buvimas vandenyje, ypač aktyviai judant, labiau veikia kraujotakos, kvėpavimo ir raumenų sistemas, didina energijos sąnaudas, fizinio aktyvumo naudą.
Reguliarus maudymasis, ypač natūraliuose vandens telkiniuose, anot G. Šablinskienės, gali būti svarbi sveikos gyvensenos dalis. Geresnę savijautą lemia ne vien buvimas vandenyje, bet ir aktyvus judėjimas, laikas gamtoje, galimybė atsipalaiduoti, pabūti su šeima ar draugais. „Šių veiksnių visuma padeda palaikyti gerą fizinę ir emocinę savijautą, todėl žmonės, reguliariai leidžiantys laiką prie vandens, dažnai vertina savo gyvenimo kokybę geriau“, – įvardino ji.
Organizmo grūdinimas
Reguliarus ir saikingas maudymasis vėsiame vandenyje padeda organizmui geriau prisitaikyti prie temperatūros pokyčių – treniruojami termoreguliacijos mechanizmai, kraujagyslių reakcijos ir organizmo atsakas į šaltį. Kai kurie moksliniai duomenys rodo, kad toks grūdinimasis gali būti siejamas su geresne savijauta ir didesniu atsparumu kai kurioms infekcijoms. „Vien maudynių nereikėtų laikyti imunitetą stiprinančia priemone. Grūdintis reikėtų palaipsniui – pradėti nuo trumpesnių maudynių, vengti staigaus panirimo į labai šaltą vandenį, ypač po ilgo buvimo saulėje. Žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar kitomis lėtinėmis ligomis, prieš pradedant reguliarias šalto vandens maudynes verta pasitarti su gydytoju“, – akcentavo G. Šablinskaitė.
Maudymasis taip pat yra viena veiksmingų priemonių sumažinti organizmo perkaitimą, nes vanduo šilumą iš kūno pašalina gerokai efektyviau negu oras. „Panirimas į vandenį padeda greičiau sumažinti odos ir kūno temperatūrą, palengvina perkaitimo pojūtį, sumažina šiluminį stresą. Vis dėlto svarbu vengti staigaus panirimo į labai šaltą vandenį po ilgo buvimo saulėje ar perkaitimo, nes staigus temperatūros pokytis gali sukelti nepageidaujamų organizmo reakcijų“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Galimi ir pavojai
Atviruose vandens telkiniuose didžiausią pavojų kelia netinkamas rizikos įvertinimas. Skendimo riziką didina stiprios srovės, staigūs gylio pokyčiai, povandeninės kliūtys, šaltas vanduo, nuovargis ar alkoholio vartojimas, staigus įkaitusio kūno panardinimas į šaltą vandenį, pervertinti plaukimo gebėjimai. Sveikatai grėsmę taip pat gali kelti ir prasta vandens kokybė – mikrobiologinė ar cheminė tarša, melsvadumblių žydėjimas, galintys sukelti odos, akių ar virškinamojo trakto sutrikimus. „Žmonės dažnai neįvertina ir to, kad maudymasis atvirame vandens telkinyje ir yra atviras gamtos vandens telkinys. Vadinasi, vandens kokybė beveik niekada nebus su nuliniais parametrais, o pablogėjimą labai greitai gali nulemti oro sąlygos ar pačių besimaudančiųjų elgesys vandenyje“, – akcentavo G. Šablinskaitė.
Kretingos rajone jau daugiau kaip 10 metų yra reguliariai atliekami vandens kokybės tyrimai atviruose vandens telkiniuose rekreacinėse zonose, kuriose mėgsta lankytis gyventojai ir svečiai maudymosi sezono metu. Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras maudymosi vietų vandens ir smėlio kokybės tyrimus užsako ir jų rezultatus skelbia viešai nuo 2022 m. pagal kasmet Kretingos rajono savivaldybės tarybos tvirtinamas visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos įgyvendinimo priemones. Paskutiniai neatitikimai higienos normos reikalavimams buvo nustatyti 2024 m. rugpjūčio mėnesį atliktuose Kašučių ežero vandens kokybės tyrime.
„Saugiausia rinktis tas maudymosi vietas, kuriose reguliariai tikrinama vandens kokybė. Reikėtų vengti vietų, kur vanduo atrodo neįprastos spalvos, paviršiuje kaupiasi melsvadumbliai, jaučiamas nemalonus kvapas, matomos šiukšlės, nugaišusios žuvys ar yra įspėjamųjų ženklų dėl taršos. Svarbu įvertinti ir pačią aplinką: ar nėra stiprios srovės, staigaus gylio pokyčio, slidžių krantų ar povandeninių kliūčių, tvirtas ir neklampus dugnas“, – kaip reikėtų įvertinti vietą, kurioje renkamasi maudytis, paaiškino specialistė.
Prieš maudynes specialistai taip pat patartų įvertinti oro ir vandens sąlygas, nesimaudyti apsvaigus nuo alkoholio ir vengti staigaus šuolio į šaltą vandenį. Maudantis taip pat svarbu nepervertinti savo jėgų, nesimaudyti vienam, nešokinėti į nepažįstamą vietą ir jokiais būdais nepalikti vienų vaikų be priežiūros. Po maudynių rekomenduojama persirengti sausais drabužiais, jei reikia – sušilti, gerti skysčius ir stebėti savo savijautą. Didesnio atsargumo reikia vaikams, senjorams, nėščiosioms ir žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais.
