Įtartina paskyra
Jo teigimu, tariamas pardavėjas siūlė būstą įsigyti išperkamosios nuomos būdu: sumokėti pradinį įnašą, o likusią sumą dengti mėnesinėmis įmokomis. Tačiau labiausiai nustebino prašymas kuo greičiau pervesti rezervacijos mokestį. „Buvo reikalaujama depozito, o susirašinėjant nuolat skubinama apsispręsti. Klausė, laukti manęs ar jau ieškoti kito pirkėjo. Taip pat žadėjo, kad, gavęs pinigus, iš karto pašalins skelbimą iš „Facebook“, – pasakojo vyras.
Pašnekovo dėmesį patraukė ir tai, kad skelbimas dingo dar jam nepervedus jokių pinigų. „Negaliu tvirtinti, kad kažkas nukentėjo, tačiau kilo mintis, jog galbūt atsirado žmogus, kuris pinigus jau buvo pervedęs. Tai tik mano spėjimas“, – akcentavo jis.
Anot gyventojo, skelbimą publikavusi paskyra atrodė nepatikimai – turėjo labai mažai draugų, o vėliau ir jis pats buvo užblokuotas. Be to, tos pačios buto nuotraukos, pasak pašnekovo, buvo naudotos ir kituose nekilnojamojo turto skelbimuose.
Pastebėjęs galimą apgaulę, vyras susisiekė su namo bendrijos pirmininku, pasitikslino, ar butas iš tiesų parduodamas, ir perspėjo kitus gyventojus. „Kai pamačiau, kad naudojamas mano daugiabučio adresas, nusprendžiau pasidomėti. Norėjosi perspėti žmones, kad nepakliūtų į sukčių pinkles“, – sakė jis.
Į policiją žmogus nesikreipė, nes neturėjo išsaugojęs pakankamai įrodymų – skelbimas buvo pašalintas, o susirašinėjimo ir nuotraukų kopijų jis nepasidarė.
Yra ir daugiau atvejų
Policija nuolat primena ir įspėja, kad, ypač įsibėgėjant vasarai ar artėjant naujų mokslo metų pradžiai, sukčiai vis dažniau gali vilioti įsigyti arba nuomotis neegzistuojančius ar kitiems asmenims priklausančius butus, poilsio patalpas. Birželio pradžioje Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl panašaus pobūdžio sukčiavimo.
Birželio 1 d. į Klaipėdos miesto policijos komisariatą kreipėsi 1993 m. gimęs vyras, kuris nurodė, kad gegužės 14 d. pagal skelbimą elektroninėje erdvėje, ketindamas išsinuomoti butą, į nuomotoju prisistačiusio asmens nurodytą sąskaitą pervedė 443 eurus. Po to susisiekti su neva nuomotoju nepavyksta.
Birželio 4 d. į tą patį komisariatą kreipėsi 2001 m. gimusi moteris, kuri nurodė, kad, pagal skelbimą socialiniame tinkle, ketindama įsigyti butą, į neva pardavėjo nurodytas sąskaitas pervedė 2 tūkst. eurų. Abiem atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo.
Pasak policijos pareigūnų, įtarimų turėtų kelti už būstą siūloma neįtikėtinai žema kaina ir kad pardavėjai ar nuomotojai reikalauja skubiai pervesti užstatą, nes esą jau „stovi eilė“. Taip pat, kai vengiama susitikti gyvai ar parodyti patalpas.
Prieš pervedant pinigus, pareigūnai pataria patikrinti, ar toks pastatas apskritai egzistuoja, ar nuotraukos nėra pavogtos iš kitų svetainių. „Pasidomėkite atsiliepimais ir niekada nemokėkite visos sumos aklai. Norint saugiai ir patogiai apsigyventi, visų pirma reikėtų susitikti su nuomotoju ar pardavėju, apžiūrėti butą, įsitikinti, kad nuomojamas ar parduodamas legaliai, sudaryti sutartį ir tik tuomet mokėti už jį suderėtą sumą“, – akcentavo Klaipėdos AVPK Komunikacijos poskyrio specialistai.
Jei vis dėlto pakliuvote į sukčių pinkles ar įtariate ketinimus sukčiauti – visada praneškite policijai bendruoju pagalbos telefonu 112 arba per www.epolicija.lt .
Pateikia reikiamą informaciją
Daugiabutį namą, kuriame galimai buvo neteisėtai „parduodamas“ butas, administruojantis Albertas Butenis teigė su tokia situacija susidūręs pirmą kartą. Kadangi pirmininkas turi gyventojų kontaktus, gavęs informaciją su jais susisiekė, aiškinosi aplinkybes ir operatyviai padėjo išspręsti situaciją.
Anot pašnekovo, būtent bendrijų pirmininkai dažnai gali tapti papildomais saugikliais, namų savininkams padedančiais išvengti apgaulių. Notarai sandorių netvirtina tol, kol bendrijos neišduoda pažymų apie atsiskaitymą, o pažymos paprastai išduodamos per dešimt dienų nuo tada, kai buvo gauti prašymai. Todėl pirmininkas pataria neskubėti mokėti avansų. „Jeigu žmogus sumoka avansą už tariamai parduodamą būstą, o paskui paaiškėja, kad bendrija net negali išduoti reikalingos pažymos, pinigus susigrąžinti gali būti labai sudėtinga“, – akcentavo jis.
Perkantiems nekilnojamąjį turtą taip pat verta susisiekti su namo bendrijos pirmininku ir pasidomėti ne tik būsto būkle, bet ir planuojamais darbais, renovacijos perspektyvomis ar galimais papildomais mokesčiais. „Pirmininkas gali pasakyti, kokie darbai buvo atlikti daugiabutyje, kas planuojama ir ar gyventojai apskritai yra pritarę tam tikriems projektams. Kartais pardavėjų pažadai ir reali situacija skiriasi“, – atkreipė dėmesį A. Butenis.
Jis patikino, kad dalijasi ta informacija, kurią gali teikti vadovaudamasis teisės aktais. „Čia nėra jokių paslapčių – galiu pasakyti, kas buvo padaryta, kas planuojama ir kokie sprendimai dar nepriimti. Pavyzdžiui, turime namą, kur ketvirtus metus iš eilės gyventojai balsuoja dėl renovacijos, bet vis nepritaria, o parduodant būstus, pirkėjams žada, kad renovacija jau bus greitai“, – vieną atvejų įvardijo bendrijos pirmininkas.
