Nors debiutinis susitikimas kretingiškiams pasibaigė minimaliu pralaimėjimu 1:2, aikštės šeimininkai pademonstravo išskirtinį charakterį, kovingumą ir įrodė, kad yra pasiruošę mesti iššūkį tituluotiems varžovams.
Pritrūko tik patirties
Rungtynių pradžia aikštelės šeimininkams klostėsi palankiai. Pirmuosius du kėlinius iniciatyvą savo rankose tvirtai laikė „Dolineros-Kretinga“ vyrai, sirgalius dar pirmą kėlinį džiugino Andriaus Lukausko realizuotas 16 m baudinys, o vartus atkakliai nuo varžovų atakų pirmus du kėlinius saugojo Lukas Paulauskas. Trečią kėlinį išryškėjo skuodiškių patirtis – svečiai perėmė iniciatyvą, išsiveržė į priekį ir išsaugojo trapų pranašumą iki rungtynių pabaigos.
Komandos „Dolinera-Kretinga“ treneris Vidmantas Žiubrys po finišo švilpuko pernelyg neliūdėjo ir akcentavo, kad žaidimas teikia vilčių: „Varžybos kaip varžybos – viskas gerai. Labiausiai trūksta žaidybinės patirties. Dirbsime, treniruosimės, ir pergalės ateis. Nenusivyliau. Manau, rungtynės buvo gražios, energingos, turėjo patikti žiūrovams. Dabar analizuosime klaidas ir dirbsime toliau.“
Treneris neslėpė, kad silpniausia rungtynių grandis buvo gynyba – būtent ji strigo visą žaidimą ir neleido pasiekti trokštamo rezultato. Nors ne visus prieš rungtynes numatytus taktinius sprendimus pavyko įgyvendinti aikštėje, treneris išliko optimistiškas ir įsitikinęs, kad komandai tobulėjant rezultatai gerės.
Paklaustas, kas labiausiai džiugina komandoje, V. Žiubrys pirmiausia akcentavo žaidėjų tarpusavio ryšį ir kovinę dvasią. „Komanda yra draugiška, vyrai kovoja vienas už kitą. Manau, ateityje pergalių tikrai bus daugiau“, – neabejojo treneris.
Kapitonui ir įvarčio autoriui – dvejopi jausmai
Komandos „Dolinera-Kretinga“ kapitonas Mantas Večerskis patikino, kad, nepaisant rezultato, komandoje išliko geras mikroklimatas ir ambicijos augti: „Startavome geromis nuotaikomis ir rungtynes užbaigėme taip pat. Tikėjomės geresnio rezultato, tačiau stengsimės žiūrėti į priekį ir dirbti toliau. Klaidų padarė visi žaidėjai. Įgijome patirties, iš kurios mokysimės.“
Oponentus iš Skuodo M. Večerskis pavadino rimtais varžovais, kurie aktyviai spaudė, neleido ramiai važiuoti ir kovojo dėl kiekvieno kamuolio. Paklaustas apie teisėjavimą, kapitonas nuo išsamesnių komentarų susilaikė.
„Galvų nenuleidžiame. Džiaugiamės, kad galėjome startuoti čempionate. Šio momento laukėme ilgai, todėl dabar reikia dirbti toliau ir laukti kitų rungtynių“, – reziumavo kapitonas.
Dvejopas emocijas po rungtynių išgyveno ir vienintelio kretingiškių įvarčio autorius Andrius Lukauskas. Jau penkerius–šešerius metus motobolą žaidžiantis sportininkas pasidžiaugė taikliu smūgiu, tačiau neslėpė ir lengvo apmaudo: „Geras jausmas įmušti įvartį. Norėjosi, kad jų būtų daugiau – tiek iš mano pusės, tiek iš visos komandos. Progų susikūrėme, tačiau ne visas pavyko realizuoti. Būsime ir liūdni, ir laimingi. Labiausiai džiugino komunikacija tarp komandos narių – šiuo požiūriu viskas buvo tikrai neblogai.“
Žaidėjas pridūrė, kad „Bartuva“ – itin stipri ir patyrusi ekipa, o kretingiškiams dar reikia pasitempti daugelyje sričių, norint su jais lygiaverčiai konkuruoti. Kaip vieną didžiausių iššūkių jis įvardijo treniruočių stoką ir sudėtingą aikštės specifiką.
Kretingiškiai – lygiaverčiai varžovai
Skuodo „Bartuvos“ strategas Kęstutis Sakalauskas neslėpė pasitenkinimo sunkiai iškovotu tašku, ypač žinant, kad tai jiems buvo pirmosios sezono išvykos rungtynės, reikalaujančios dvigubų pastangų. Skuodo ekipai tai buvo jau trečiasis oficialus šio sezono susitikimas – prieš tai dvejas rungtynes savo aikštėje skuodiškiai triumfavo, todėl dvikova Kretingoje tapo rimčiausia šio sezono dvikova. „Pergalė visada yra džiuginantis dalykas“, – trumpai rungtynių rezultatą apibendrino treneris.
Vertindamas varžovus iš Kretingos, K. Sakalauskas pripažino, kad komanda „Dolinera-Kretinga“ komanda yra pajėgi, tačiau, jo nuomone, jos galimybes šįkart ribojo rungtynių sąlygos. „Tai stiprus varžovas. Manau, kad jiems patiems ši aikštė nepadėjo parodyti geriausio žaidimo. Tiesą sakant, ir mums nebuvo lengva. Jie dar geriau žaistų kitomis sąlygomis“, – pasvarstė treneris.
Jis kritiškai įvertino rungtynių aikštę, teigdamas, kad ji netinka motobolo rungtynėms ir apsunkina komandų galimybes demonstruoti kokybišką žaidimą. „Iki asfalto dangos pas mus irgi buvo žvyruota danga, bet nieko panašaus į šią dangą tikrai nėra buvę“, – patirtimi dalijosi. K. Sakalauskas.
Kalbėdamas apie savo auklėtinių pasirodymą, skuodiškių treneris priminė, kad tai buvo pirmosios sezono išvykos rungtynės, o tokie susitikimai visuomet pareikalauja papildomų pastangų: „Išvykose niekada nebūna lengva. Visada yra dalykų, kuriuos reikia taisyti ir tobulinti. Turime jaunų žaidėjų, kurie auga, todėl kiekvienos rungtynės jiems suteikia labai vertingos patirties.“
Pasak K. Sakalausko, rungtynės su „Dolineros-Kretingos“ ekipa buvo atkakliausios iš visų šį sezoną žaistų susitikimų. „Pagal rezultatą galima sakyti, kad šiemet tai buvo sunkiausios mūsų rungtynės“, – pripažino Skuodo „Bartuvos“ treneris.
Nematomas frontas: mechanikų darbas sekundžių tikslumu
Prieš šeštadienį įvykusias Lietuvos motobolo čempionato rungtynes su Skuodo komanda „Dolinera-Kretinga“ buvo kruopščiai pasirengusi ne tik sportine, bet ir technine prasme. Komandos mechanikas Emilis Žiubrys teigė, kad didesnių techninių problemų išvengti pavyko – per rungtynes patirti gedimai buvo žaibiškai pašalinti. „Nulūžo rankenėlė, tačiau ją greitai pakeitėme, ir motociklas toliau sėkmingai važiavo“, – pasakojo mechanikas.
Anot jo, motociklo paruošimas treniruotėms ir varžyboms reikalauja nuolatinės priežiūros. Po kiekvienos treniruotės būtina nuodugniai apžiūrėti techniką, patikrinti visas pagrindines mazgų jungtis, įsitikinti, kad niekas neatsilaisvino ir nebuvo pažeista. „Svarbiausia turėti pakankamai atsarginių detalių ir įrankių. Tada galima greitai reaguoti į bet kokį gedimą“, – sakė E. Žiubrys.
Pasak jo, padangų keitimas per rungtynes nėra dažnas reiškinys. Dažniausiai prieš varžybas sumontuojamos naujos padangos, kurių pakanka visam susitikimui.
Kalbėdamas apie komandos nuotaikas prieš pirmąsias šio sezono Lietuvos motobolo čempionato rungtynes, mechanikas neslėpė, kad sportininkai jautė šiokį tokį jaudulį, tačiau kartu buvo nusiteikę kovoti dėl pergalės. „Visada norisi laimėti. Nuotaikos geros, kol kas pirmaujame, tad ir nuotaika gera“, – po pirmo kėlinio kalbėjo E. Žiubrys.
Klausimus dėl aikštės kėlė ir žiūrovai
Rungtynių azartą ir džiaugsmą dėl prasidėjusio motobolo sezono Kretingoje temdė užkulisiuose sklandančios diskusijos ir sporto bendruomenės nusivylimas dėl rungtynėms parinktos vietos. Rungtynes stebėjusi vieno motobolo žaidėjo mama Renata Griciuvienė neslėpė nusivylimo, kad Lietuvos motobolo čempionato rungtynės nebuvo surengtos kitoje gatvės pusėje esančioje motobolo aikštėje. Jos nuomone, nacionalinio čempionato varžyboms turėtų būti sudarytos vienodos ir kuo geresnės sąlygos visoms komandoms.
„Suprantu, kad galioja sutartys ir treniruotėms aikšte gali naudotis tik vienas klubas, tačiau šiuo atveju vyksta Lietuvos motobolo čempionatas. Tai – ne treniruotė ir ne mėgėjiškos varžybos“, – savo poziciją išsakė R. Griciuvienė.
Pašnekovė kėlė klausimą, kodėl čempionato rungtynėms negalėjo būti padaryta išimtis ir suteikta galimybė naudotis aikšte, kuri, jos manymu, būtų labiau pritaikyta tokio lygio varžyboms. „Komandos atvyksta su savo technika, savo inventoriumi, joms nereikėtų naudotis patalpomis. Reikėtų tik pačios aikštės. Todėl kyla klausimas, kodėl Lietuvos čempionato rungtynėms nebuvo galima jos skirti“, – svarstė varžybas stebėjusi moteris.
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius tikino, kad motobolo aikštyno panaudos teisės yra perduotos Kretingos motobolo klubui, todėl sprendimai dėl aikštyno naudojimo pirmiausia priklauso šiam klubui. Pasak mero, Savivaldybė dėl galimų organizacinių reikalų nebuvo įtraukta, taip pat nebuvo prašoma nei finansinės paramos, nei pagalbos dėl infrastruktūros, viešinimo ar kitų su renginiu susijusių klausimų.
Savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė taip pat teigė, kad Savivaldybei nebuvo pateiktas nė vienas prašymas dėl Lietuvos motobolo čempionato organizavimo. Jos teigimu, įprasta tvarka pirmiausia yra gaunamas organizatorių prašymas, o tuomet kreipiamasi į turto panaudos gavėją dėl galimybės naudotis infrastruktūra.
