Vietoj kelio ženklų – dešiniosios rankos taisyklė
Dar pernai rudenį komisija buvo gavusi gyventojų prašymą Dvaro ir Tvenkinio gatvių sankryžoje įrengti STOP ženklą, kas ir buvo padaryta. Tačiau bėda ta, kad ne visi jo paiso. „Ypač naktimis įvairiomis transporto priemonėmis „raliuojantys“ asmenys prie STOP ženklo nestoja“, – pastebėjo į komisiją kreipusis kretingiškė.
Ji siūlė papildomą ženklinimą ant asfalto dangos arba kad daugiau patruliuotų policijos pareigūnai, o kelių eismo taisyklių laužytojai būtų baudžiami. Juolab kad nelaimių čia jau yra buvę, ir ne viena.
Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjai Sigutei Jazbutienei užsiminus, kad Dvaro gatvę šiemet ruošiamasi rekonstruoti – projektas parengtas, rangovas UAB „Telšių keliai“ parengiamuosius darbus pagal grafiką turėtų pradėti birželį, – komisijos pirmininkas meras Antanas Kalnius siūlė tame pat projekte numatyti iškiliąją sankryžą, kad padėtų pristabdyti transporto priemones.
Tačiau Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas situaciją ragino spręsti visiškai kitaip – sankryžą padaryti lygiareikšmę, o vairuotojus tiesiog pratinti laikytis dešiniosios rankos taisyklės. Tokia praktika yra daugelyje senųjų Europos šalių.
„Kiek truks ir kiek tai kainuos, kol vairuotojai pripras, – sunku pasakyti, bet pradėti reikia“, – įsitikinęs komisaras.
Truputis nepatogumo – į naudą
A. Budgino žodžiais, tankiai apgyvendintas Dvaro gatvės rajonas daugeliui vietinių tapo traukos centru, nes ten yra tvenkiniai, vietos vasaros poilsiui. Kada benuvažiuosi, aikštelės pilnos jaunimo. Išasfaltavus gatvę tik dar labiau juos trauks išbandyti turimų motorinių transporto priemonių greitį, nepaisant kelio ženklų, o šalia gyvenantys žmonės jausis dar nesaugiau, naktimis dar labiau kentės nuo keliamo triukšmo.
Todėl komisariato viršininkas ir siūlė panaikinti visus esamus kelio ženklus, o lygiareikšmes sankryžas padaryti visame kvartale nuo Žemaitės alėjos tvenkinių pusės link ligi Padvarių.
„Sukurti truputį nepatogumo vairuotojams kartais yra neblogai. Kodėl prie įvažiavimų į miestus pastatomi vartai?“ – klausė A. Budginas ir pats atsakė, kad ne vien tik dėl gražaus urbanistinio akcento, bet ir dėl to, kad, įvažiuojant į gyvenvietę, vairuotojus automatiškai priverčia sumažinti greitį.
Bus pirmoji kregždė
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Virbauskas pripažino, kad kretingiškio kolegos mintis dėl lygiareikšmių sankryžų yra gera, tačiau suabejojo, ar visi vairuotojai bus sąmoningi, laikysis kelių eismo taisyklių, įsivertins, kaip, privažiavus tokią sankryžą, elgtis.
„Mes turim tokį pat pavyzdį Klaipėdoje, Luizės kvartale: kelio ženklų ten irgi nėra, galioja dešinės rankos taisyklė. Buvo daug eismo įvykių, tarp jų – įskaitinių, kai sužaloti žmonės. Pasipylė pykčiai ir skundai, gyventojai „užsikrovė“ greitį ribojančiais kalniukais. Bijau, kad ir Kretingoje avarijų padaugės“, – atviravo K. Virbauskas.
A. Kalnius komisijos narių vis dėlto prašė pritarti A. Budgino nuomonei – esą su Luizės kvartalu Klaipėdoje Kretingos Dvaro gatvės kvartalo lyginti nereikia – Luizės yra gerokai didesnis, ten daug kotedžų, važiuoja srautai mašinų.
„Mūsų komisaro pasiūlymas yra eksperimentinis, bus pirmoji kregždė, kuri Dvaro ir Tvenkinio gatvių gyventojams leis ramiau miegoti. O jeigu nepasiteisins, tai prie ženklinimo visada galėsim sugrįžti“, – kalbėjo meras. Dabar svarbiausia yra naujovę viešinti.
Pasak A. Budgino, prie to aktyviai galėtų prisidėti gatvių seniūnaičiai, ties įvažiavimais iš Žemaitės alėjos į pagrindines gatves reikėtų pakabinti kad ir neoficialias informacines lenteles apie lygiareikšmes sankryžas ir kvartale galiojančią dešiniosios rankos taisyklę.
Apie gyvenamosios zonos idėją ir motorolerių eismą
Komisaras taip pat siūlė prie kiekvieno įvažiavimo greitį riboti bent iki 30 km/h, o geriausiai tiktų įrengti ženklus „Gyvenamoji zona“. Kiek jų teritorijose reikėtų ženklų, palikta nuspręsti Kretingos miesto ir Kretingos seniūnijų seniūnėms.
Bet K. Virbauskas atkreipė dėmesį, kad gyvenamųjų zonų teritorijos paprastai priartinamos prie gyvenamųjų namų kiemų infrastruktūros: asfaltuotos gatvės, pakloti šaligatviai, įrengtas apšvietimas.
„Jeigu tame kvartale yra pravažiuojama gatvė, ja naudojasi ne tik to kvartalo gyventojai, gyvenamąsias zonas daryti ne visada tinka“, – sakė policijos atstovas. A. Kalnius su šia nuomone nesutiko – Tvenkinio ir Dvaro gatvėmis sukinėjasi ir „Maximos“ sunkiasvorės, nors neprivalėtų.
K. Virbausko meras klausė, kaip gi Klaipėda tvarkosi su motorolerių ir motociklų keliamu triukšmu. Pasak policijos atstovo, senamiestyje ženklai, draudžiantys šiomis transporto priemonėmis važinėti nuo vakaro iki ankstaus ryto, sustatyti pernai ir puikiai veikia.
„Aš gaunu labai daug gyventojų skundų. Prašysiu, kad kitame posėdyje seniūnė taip pat įvardintų vietas, kuriose galėtų atsirasti ženklai, pagrindinėje miesto dalyje ribojantys važinėjimosi laiką“, – sakė A. Kalnius.
