Maistu ir lizdu rūpinasi gulbinas
46-erius metus prie užtvankos gyvenanti Aniceta Maksvytienė neslėpė – šį pavasarį visi kaimynai gyvena laukimu. „Mes laukiam ir visa Kretinga laukia, kada ta gulbė išperės“, – šypsojosi moteris.
Kol kalbėjomės prie užtvankos, pro šalį vis sustodavę smalsuoliai fotografavo ir klausė, ar jau matyti kiaušiniai, dar kiti tiesiog stebėjo gulbių porelę. „Su fotoaparatais atvažiuoja, pasižiūri, filmuoja“, – pasakojo pašnekovė.
Anot moters, gulbė lizdą krauti pradėjo dar prieš gegužės pirmąją. Dalis šakų ir šiukšlių buvo atplukdyta vandens, tačiau vėliau paukščiai lizdą ėmė stiprinti patys. „Vanduo atplukdė tokį šiukšlynėlį, o gulbės ėmė jį tvirtinti. Kai gulbė padėjo kiaušinius, ji iš to lizdo nė trumpam neišskrenda. Viskuo rūpinasi gulbinas, kuris ir lizdą tvirtina, ir maisto atneša, ir nuo kitų paukščių akylai saugo“, – svarstė moteris.
Aniceta prisipažino per ilgus metus prie užtvankos mačiusi ne vieną gulbių šeimą, tačiau lizdo ant betoninės užtvankos keteros – niekada. „Mes nustebom, kad čia, tarsi ne vietoje, gulbė įsitaisė perėti“, – sakė ji.
Anksčiau gulbės čia tik atplaukdavusios su jaunikliais, o didesni gulbiukai kartais patekdavo į pavojų – juos pasiglemždavo stipresnė srovė. „Būdavo, kad nukrisdavo žemyn nuo užtvankos ir nebepakyla. Tada kviesdavom gelbėtojus“, – prisiminė pašnekovė.
Dabar didžiausias nerimas – ne dėl žmonių dėmesio, o dėl gamtos. „Bijom potvynių, stipresnio lietaus. Kad tik išlauktų to momento, kol išperės gulbiukus, bet tikimės geriausio“, – kalbėjo ji.
Moteris pradėjo domėtis gulbių gyvenimu ir skaičiuoti dienas. „Skaičiau, kad gulbės peri 34–38 dienas. Tai birželio pradžioj jaunikliai jau turėtų išsiristi“, – sakė Aniceta.
Pašnekovės teigimu, gulbių pora elgiasi labai darniai. Patelė beveik nebepalieka lizdo, o gulbinas nuolat sukasi aplink. „Jis peša žoles, neša pagalius, vis kažką tvarko“, – šypsojosi A. Maksvytienė.
Anksčiau gulbė dar trumpam išplaukdavusi, tačiau dabar beveik visą laiką praleidžia ant kiaušinių. „Matomai jau susidėjo, kiek reikia, nes nebeišeina iš lizdo. Kiek padėjo kaušinių, nematome“, – svarstė moteris.
Ornitologas: „Tokio atvejo Lietuvoje nesu matęs“
Neįprasta gulbės pasirinkta vieta nustebino ir ornitologą Vytautą Jusį. „Tokios vietos nesu matęs Lietuvoje. Paprastai gulbės peri nendrynuose, salelėse, tarp žolių, o čia – betoninė užtvanka“, – kalbėjo specialistas.
Anot jo, paukščiai greičiausiai pasirinko vietą dėl saugumo. „Nuo kranto sunku prieiti prie lizdo. Lapės ar kiti plėšrūnai neprieis, todėl joms čia pasirodė saugu“, – paaiškino V. Jusys.
Ornitologo teigimu, Kretingos gulbė kiaušinius padėjo gana vėlai: „Jūsų gulbė vėlyva, nes pakankamai vėlai padėjo kiaušinius.“
Pasak jo, gulbės įprastai pradeda perėti dar kovo viduryje, peri apie 34–38 dienas. „Dažniausiai sudeda 5–6 kiaušinius, nors gali būti ir daugiau, netgi 12“, – įvardino V. Jusys.
Specialistas paaiškino, kad išsiritę gulbiukai lizde ilgai neužsibūna. „Vieną kitą dieną pabūna ir iš karto plaukia su tėvais. Abu tėvai juos prižiūri iki kitų metų“, – pasakojo ornitologas.
Pasak V. Jusio, didžiausias pavojus lizdui kiltų staiga pakilus vandeniui. „Jeigu labai pakiltų vanduo, gali nunešti visą lizdą, bet, stebint orų prognozes, stipraus lietaus nėra numatoma, tad gulbė turėtų spėti išperėti“, – svarstė jis.
Vis dėlto specialistas ragino žmones nesikišti į gamtos procesus. „Ką reiškia gelbėti? Jeigu pradėsite nešioti lizdą ar kaip kitaip kištis, galima pridaryti daugiau bėdos“, – sakė pašnekovas.
Jis taip pat perspėjo smalsuolius laikytis atstumo. „Prie lizdo geriau nelįsti. Gulbinas akylai saugo lizdą, todėl priartėjus prie lizdo jis jį gina aktyviai mosuodamas sparnais, gali net pulti. Žinau situacijų, kai žmonės maudėsi netoli gulbių lizdo ir gulbinas jį gindamas net nuskandino žmogų. Tad saugaus atstumo reikia laikytis“, – teigė ornitologas.
Svarbi bet kuri gyvybė
Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Valdas Kundrotas sakė, kad dėl ant užtvankos įsikūrusios gulbės ugniagesiai iškvietimų kol kas nesulaukė. „Mačiau socialiniuose tinkluose, kur gulbė įsikūrusi, bet skambučių nesulaukėme jokių. Nemanau, kad ją ir reiktų gelbėti – neturime kištis į gamtos procesus, kad nepridarytume daugiau žalos“, – sakė jis.
Anot V. Kundroto, dažniausiai gelbėtojų pagalbos laukiniams paukščiams prireikia žiemą, kai šie įšąla į ledą ar susižeidžia. „Jeigu nėra pavojaus, nieko nedarome, paliekame kaip yra. Nuvykę į įvykio vietą įvertiname, ar gyvūno gyvybei gresia pavojus, tik tada imamės veiksmų“, – teigė jis.
Esant realiai grėsmei gyvūnai gelbėjami. „Uždengiame galvą audeklu, kad gyvūnas mažiau jaustų stresą, ir tada bandome išlaisvinti“, – pasakojo tarnybos vadovas.
Jis prisiminė, kad prieš daugelį metų ugniagesiams teko vykti prie „Vienkiemio“ esančios užtvankos dėl nukritusių paukščių jauniklių. „Daugiau situacijų, kad tektų gelbėti paukščių jauniklius neprisimenu“, – tikino V. Kundrotas, akcentavęs, kad svarbi yra bet kuri gyvybė.
Kokios gulbės gyvena Lietuvoje
Ornitologas V. Jusys paaiškino, kad dažniausiai Lietuvoje sutinkama gulbė nebylė – būtent tokia, kokia apsigyveno ir Kretingos užtvankoje. Pasak specialisto, tai pagrindinė mūsų šalyje perinti gulbių rūšis.
Anot V. Jusio, prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje pradėjo perėti ir gulbės giesmininkės, kurias galima atpažinti iš geltonų snapų žymių. O mažosios gulbės mūsų krašte dažniausiai pastebimos tik per paukščių migraciją – rudenį ar žiemą. „Mažosios gulbės peri šiaurėje, tundroje, ir pas mus dažniausiai užklysta tik trumpam“, – patikslino ornitologas.
Specialistas pridūrė, kad Lietuvoje žmonės augina ir juodąsias gulbes, kilusias iš Australijos. Kartais šie dekoratyviniai paukščiai pasprunka iš privačių sodybų ar tvenkinių. „Esu matęs ir nuotraukų, kaip juodosios gulbės susikrauna lizdus privačiuose vandens telkiniuose“, – pasakojo V. Jusys.
