Kretingos rajone streike dalyvauja vienintelės švietimo įstaigos – Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos – pedagogai. Šioje ugdymo įstaigoje dirba 53 mokytojai, 13-a jų yra LŠDPS nariai. Kad nestabdytų mokymosi proceso, jie streikuoja pakaitomis – tai 6, tai 8. Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys streikuojantiems kolegoms pritaria. Vertinimus, kad mokytojai savo tikslų siekia nepaisydami įtemptos geopolitinės situacijos ir valstybės finansinių galimybių – išaugusio lėšų poreikio šalies gynybai stiprinti, – direktorius stumia į šalį. Jo nuomone, resursų padidinti algas yra pačioje švietimo sistemoje.
„Pinigų yra, nereikia iš kažko atimti, bet reikia gebėti juos iš sistemos „ištraukti“, – tvirtino gimnazijos vadovas. Jo įsitikinimu, švietime apstu abejotinų projektų, kuriems pinigai žarstomi vėjais. To pavyzdys – konsultacijos, skiriamos tarpinių egzaminų neišlaikiusiems mokiniams. Pagal nustatytą tvarką sudaromos tokių mokinių grupės – po penkis vienoje – ir kiekvienai skiriama 20 valandų konsultacijų. Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje šiais mokslo metais yra 14 tokių grupių. Konsultacijų tikslas – pašalinti mokymosi spragas, tačiau niekas netiria, nevertina efektyvumo, tik tiek, kad mokytojai konsultuoja. Gimnazija šioms konsultacijoms išleidžia apie 40 tūkst. eurų. O kiek šiai reikmei skiriama respublikos mastu? Nesunku nuspėti, kad ta priemonė valstybei kainuoja gal ir ne vieną milijoną eurų.
K. Trakšelio manymu, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) egzaminų neišlaikiusieji mokiniai neturėtų žengti į 11-ąją klasę, kurioje jau laiko dalį valstybinių egzaminų. ,,Kodėl su tokiomis žinių spragomis mokiniui leidžiama eiti toliau, tą skylę žiniose tik formaliai pridengiant? Gal todėl, kad svarbiau ne ekonominė nauda, ne nauda jaunam žmogui ir visai švietimo sistemai, o politikuoti“, – svarstė K. Trakšelys.
Ieškant vidinių resursų, gimnazijos vadovas siūlytų revizuoti Nacionalinės švietimo agentūros vykdomus projektus.
„Nacionalinė švietimo agentūra jų vykdo daug ir įvairių, iš patirties galiu teigti, kad nemažos jų dalies nauda labai abejotina“, – sakė ilgametis pedagogas, švietimo vadybininkas, akcentavęs, kad dabartinio ir ankstesnių mokytojų streikų šaknys yra gilesnės, ne vien piniguose.
„Žeidžia kaltinimai, kad mokytojai savo reikalavimams neturi saiko. Kaltinimais žarstytis lengva, kai apie švietimą visi viską žino, nors iš tiesų yra toli nuo tos „virtuvės“, – tarė K. Trakšelys.
Direktorius akcentavo sąlygas, kuriomis dirba šiandieninis mokytojas. Šiandieną jau nebeužtenka pamoką vesti tradiciškai – būtina diegti, taikyti modernias IT, kitas technologijas, atsižvelgti į mokinių emocinį atsparumą, socialinius ypatumus, kitus poreikius, perteikti ir įtvirtinti dėstomo dalyko žinias, užtikrinti tvarką 30-ies mokinių klasėje.
Nėra lengva dirbti ir su tėvais. Mokytojas atsakingas ir už mokinio praleistas pamokas, ir už jo gautą neigiamą pažymį, kurį, įrašius į TAMO dienyną, dar reikia ir pagrįsti.
Mokytojas neretai yra įkaitas tėvų ir mokinių santykiuose. Vaikas nesimoko, neina į mokyklą – mokytojas išklauso tėvų priekaištus. Priemonių vaiką sudrausminti, direktoriaus žodžiais, mokytojas neturi.
Sprendžiant dėl mokytojų darbo atlyginimo, K. Trakšelio įsitikinimu, svarbu įvertinti ir mokinių paruošimą egzaminams.
„Kaip turi dirbti mokytojas, kai kiekvienais metais egzaminai nenuspėjami, skirtingas jų išlaikymo balas? Kai mokymo programos platėja, o žinioms, kurių reikės laikant egzaminus, gilinti erdvės nepalikta?“ – stabilumo mokytojo darbe stoką akcentavo jis.
Mokytojų streiką, K. Trakšelio teigimu, paskatino ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raštas, kad nuo 2027 m. rugsėjo mokytojams nebemokės 20 proc. priedo už darbą su naujomis ugdymo programomis.
Vidinių resursų mokytojų algoms didinti yra švietimo sistemoje

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) tęsia lapkričio 16 dieną pradėtą neterminuotą mokytojų streiką. Streikuotojai šalies valdžią spaudžia tesėti duotus pažadus pakelti atlyginimus, mokytojo pareiginės algos koeficientą 2027 m. reikalauja padidinti bent 10 proc. Vyriausybė kitąmet algas mokytojams planuoja didinti 7,56 proc., tam skirtų 240,5 mln. eurų. Tenkinant 10 proc. reikalavimą, papildomai reikėtų dar 78,5 mln. eurų.





