Progimnazijoje – naujas iššūkis: bėgimas, lazerinis šaudymas ir azartas

Kretingos Simono Daukanto progimnazija šiais mokslo metais pradėjo dalyvauti Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos projekte „Ugnies linija“. Mokyklos mokiniai per fizinio ugdymo pamokas išbando bėgimo ir lazerinio šaudymo užduotis, mokosi susikaupti, valdyti emocijas ir siekti rezultato. Šią naujovę į progimnaziją atvedė fizinio ugdymo mokytojas olimpietis Gediminas Bagdonas, įsitikinęs, kad, norint sudominti šiuolaikinį jaunimą sportu, reikia nebijoti ieškoti naujų būdų.

Įtraukti kuo daugiau vaikų

Lazerinis pistoletas, taikinys ir dešimties metrų atstumas – tokia sportinė užduotis Simono Daukanto progimnazijos mokiniams tapo nauja fizinio ugdymo pamokų patirtimi. Tačiau „Ugnies linija“ nėra vien šaudymas. Tai šiuolaikinės penkiakovės pagrindu sukurta veikla, jungianti bėgimą, kliūčių įveikimą ir taiklumo išbandymą.
Projekto, kurio tikslas – didinti vaikų fizinį aktyvumą, plėsti sporto šakų pažinimą ir suteikti galimybę mokykloms į pamokas įtraukti patrauklių netradicinių užduočių, iniciatorė – Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija Progimnazijoje projektas dar tik įsibėgėja, mokiniai naujovę išbando. Pasak G. Bagdono, smalsumo netrūksta, tačiau ilgainiui jis gali šiek tiek ir prigesti. „Susidomėjimas atgyja, kai per pamoką parodau vaizdo įrašus, ir vaikai pamato, kaip vyksta tokios varžybos“, – kalbėjo mokytojas.
Jam svarbu ne tik sudominti mokinius, bet ir atskleisti, koks įvairus gali būti sportas, o fizinis aktyvumas nebūtinai apsiriboja įprastais žaidimais ar bėgimu stadione.
Viena svarbiausių projekto stiprybių – galimybė įsitraukti skirtingų fizinių gebėjimų mokiniams. Lazerinis šaudymas reikalauja ne vien taiklumo: reikia išmokti susikaupti, valdyti kvėpavimą, nusiraminti po fizinio krūvio ir tiksliai atlikti užduotį.
„Čia yra alternatyva, kad vaikai per fizinio lavinimo pamokas būtų užimti. Ne visi gali vienodai aktyviai dalyvauti fizinėje veikloje dėl vienokių ar kitokių problemų, todėl svarbu pasiūlyti ir kitokių galimybių“, – paaiškino G. Bagdonas.
Mokytojo teigimu, šaudymo užduotys ugdo reakciją, ištvermę, koncentraciją ir azartą. Mokinys nori ne tik greičiau įveikti trasą, bet ir kuo tiksliau atlikti šaudymo užduotį. O kai šalia varžosi bendraklasiai, atsiranda papildoma motyvacija stengtis. „Azarto čia tikrai yra. Visi nori kuo greičiau atbėgti, šaudyti ir viską atlikti kuo greičiau. Atsiranda tarpusavio varžymasis, noras užduotį įveikti geriau“, – sakė pedagogas.
Pamokose naudojami lazeriniai pistoletai, o mokiniai supažindinami su saugiu elgesiu ir šaudymo principais. Projekto metu jie gali įgyti pradinių įgūdžių, o geriausiai pasirodžiusiųjų laukia galimybė atstovauti mokyklai varžybose Klaipėdoje, pasisekus – ir Lietuvos mastu. Pasak G. Bagdono, planuojama suburti 16-os mokinių grupę, kuri jėgas išbandytų kitame etape.

Idėja gimė iš sportinės pažinties

Kaip ši veikla atkeliavo į Kretingos mokyklą? G. Bagdonas įvardijo, kad tam prireikė ankstesnių pažinčių ir paskatinimo išbandyti naują iniciatyvą.
„Studijų metais mano buvęs kambario draugas Justinas Kinderis, olimpietis ir penkiakovininkas, socialiniuose tinkluose pamatė, kad pradėjau dirbti mokytoju, ir pasiūlė dalyvauti projekte. Iš pradžių abejojau, bet Justinas vis tiek ragino pabandyti. Pasikvietė į susitikimą, pažadėjo, kad gausiu įrangą, ir galėsime dalyvauti varžybose. Taip viskas ir prasidėjo“, – prisiminė mokytojas.
G. Bagdonui ši iniciatyva tapo proga paįvairinti fizinio ugdymo pamokas ir mokiniams suteikti galimybę išbandyti sporto šaką, su kuria dalis jų anksčiau galbūt nebuvo susidūrę.
Pedagogas neslėpė, kad šiuolaikinėje mokykloje mokinių motyvacija sportuoti nėra savaime suprantamas dalykas. Todėl svarbu ne tik pasiūlyti naują veiklą, bet ir nuosekliai padėti vaikams atrasti, kas jiems patinka. „Kai pirmą kartą atėjau dirbti į mokyklą, pamokose buvo nemažai stebėtojų. Dabar jų mažiau, daugiau vaikų įsitraukia į užduotis. Man svarbu, kad mokiniai norėtų dalyvauti pamokoje, o ne tiesiog stovėtų nuošalyje“, – sakė G. Bagdonas.

Fizinio lavinimo mokytojas duoda startą savo mokiniams.

Šiuolaikinė kūno kultūros pamoka – daugiau negu žaidimas

Mokytojas akcentavo, kad jo tikslas nėra vien išmokyti vaikus žaisti tam tikrą sportinį žaidimą. Fizinis ugdymas, jo manymu, turi padėti pažinti savo kūną, ugdyti pagrindinius judėjimo įgūdžius ir suprasti, kodėl fizinis aktyvumas svarbus kasdienybėje.
„Per pamokas darome apšilimą, bėgame, mokomės bazinių dalykų. Svarbu, kad vaikai ne tik žaistų tinklinį ar kitus žaidimus, bet ir pažintų savo kūną, išmoktų jį valdyti“, – kalbėjo pedagogas.
Jo teigimu, naujos veiklos neturėtų išstumti sporto pagrindų. Priešingai – jos gali tapti būdu juos ugdyti patraukliau. Mokytojas taip pat atkreipė dėmesį į šeimos

vaidmenį. „Norint, kad vaikai sportuotų, pirmiausia reikia sportu sudominti suaugusiuosius. Kai tėvai patys domisi sportu ir palaiko vaikų aktyvumą, jauną žmogų įtraukti lengviau. Vis dėlto mokyklai tenka svarbus vaidmuo – parodyti įvairias galimybes ir padėti atrasti veiklą, kuri paskatintų judėti“, – teigė fizinio lavinimo mokytojas.
G. Bagdono profesinė patirtis neapsiriboja darbu mokykloje. Jis yra buvęs profesionalus dviratininkas, o šiuo metu dirba Lietuvos dviračių sporto rinktinių treneriu. Šią patirtį ketina panaudoti ir ugdydamas Kretingos mokinius.
Mokykloje jau pradėta mąstyti apie užsiėmimus dviračių sportu. Kol kas daugiausia dėmesio skiriama teorijai ir saugumui: aptariama dviračio šalmo svarba, tinkama dviračio įranga, kelio ženklai ir saugus elgesys važiuojant gatvėmis bei kertant perėjas.
„Svarbiausia, ką sakau jaunimui, – saugumas. Todėl pradedame nuo teorijos. Visi gal ir moka važiuoti dviračiu, bet tai dar nereiškia, kad moka važiuoti saugiai. Kalbame apie šalmą, įrangą, ženklus, o paskui bus ir praktinis važiavimas“, – tikino pedagogas.
Jis tikisi, kad dviračių sporto pagrindus bus galima integruoti į ugdymo veiklas, o mokiniai išmoks ne tik valdyti dviratį, bet ir atsakingai elgtis kelyje.

kakė makė mob

Parašykite komentarą