Per balandį–birželį namų ūkių turtas pensijų fonduose sumažėjo 3,3 mlrd. eurų – nuo 10,8 iki 7,5 mlrd. eurų, rodo paskelbta Lietuvos banko statistika. Pinigus gavo tie gyventojai, kurie prašymus pasitraukti pateikė per pirmąjį reformos ketvirtį (sausio–kovo mėn.): Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, apie 525 tūkst. pasitraukusiųjų buvo išmokėta apie 2,9 mlrd. eurų, vidutiniškai po 5,6 tūkst. eurų.
Tuo pačiu metu bendras gyventojų finansinis turtas paaugo 2,7 mlrd. eurų – iki 91,4 mlrd. eurų. Didžioji dalis pinigų iš pensijų fondų niekur nedingo – ji tiesiog persikėlė į kitas kišenes.
Kur nusėdo atsiimti pinigai?
Grynųjų pinigų ir indėlių suma per ketvirtį išaugo 2,2 mlrd. eurų – beveik du su puse karto daugiau nei pernai atitinkamu metu (0,85 mlrd. eurų). Didžioji šio prieaugio dalis – 1,5 mlrd. eurų – teko einamosioms sąskaitoms.
Atmetus įprastą indėlių augimą, vien einamosiose sąskaitose šį ketvirtį atsirado beveik 0,9 mlrd. eurų daugiau nei pernai atitinkamu metu, o kartu su terminuotais indėliais – apie 1,1 mlrd. eurų. Tai atitinkamai beveik trečdalis ir beveik 40 proc. visos gyventojams išmokėtos sumos.
„Praėjus trims mėnesiams, beveik trečdalis šių pinigų taip ir liko gulėti ten, kur buvo pervesti, – einamosiose sąskaitose. Tai – ne sprendimas, o sprendimo atidėjimas. Pensijų fonde tie eurai bent jau dirbo, o einamojoje sąskaitoje juos tyliai graužia infliacija“, – sako „Artea Asset Management“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Regimantas Valentonis.
Grynųjų pinigų gyventojai ketvirčio pabaigoje turėjo vos 52 mln. eurų daugiau, nors, Lietuvos banko duomenimis, vien balandį iš atsiimtų lėšų buvo išgryninta apie 450 mln. eurų. Panašu, kad didžioji dalis grynųjų buvo išleista.
Kiek pinigų atiteko taupymo lakštams ir investicijoms?
Terminuoti ir kiti indėliai paaugo 0,6 mlrd. eurų (pernai atitinkamu metu – vos 0,1 mlrd. eurų), o gyventojų turimų taupymo lakštų vertė beveik padvigubėjo – nuo 209 iki 408 mln. eurų.
„Dalis žmonių akivaizdžiai pasirinko saugų, bet bent jau uždirbančią priemonę. Rezervui ar trumpam laikotarpiui tai visiškai racionalu. Bėda prasideda tada, kai indėlis tampa ilgalaike strategija pinigams, kurie buvo kaupiami pensijai“, – pabrėžia ekspertas.
Gyventojų turimų investicinių fondų vienetų vertė per ketvirtį padidėjo 283 mln. eurų, arba 12,7 proc., iki 2,5 mlrd. eurų. Vis dėlto, „Artea“ skaičiavimais, sudėjus visas investicines priemones – fondus, akcijas, obligacijas, investicinį gyvybės draudimą ir taupymo lakštus – jų vertė per ketvirtį paaugo apie 0,43 mlrd. eurų daugiau, nei pernai atitinkamu metu. Tai – vos kas septintas iš pensijų fondų gautas euras, o ši suma apima ne tik naujus pinigus, bet ir rinkų augimą.
Ar atsiimti pinigai sumažino gyventojų skolas?
Lietuvos banko vertinimu, vien balandį būsto ir vartojimo paskoloms grąžinti nukeliavo apie 160 mln. eurų, tačiau bendra gyventojų skola nesumažėjo. Būsto paskolų portfelis per ketvirtį paaugo 450 mln. eurų, vartojimo paskolų – 191 mln. eurų (pernai atitinkamu metu – 120 mln. eurų).
„Logiška būtų tikėtis, kad, gavęs kelis tūkstančius, žmogus pirmiausia atsikratys brangiausios skolos. Dalis žmonių taip ir pasielgė, bet bendras vaizdas kitoks – naujų vartojimo kreditų atsirado daugiau, nei buvo grąžinta. Būsto paskolos išankstinis grąžinimas ne visada apsimoka, bet vartojimo kredito, kurio palūkanos gerokai viršija bet kurio indėlio palūkanas, padengimas dažniausiai yra pats patikimiausias „uždarbis“, kokį galima gauti“, – sako ekspertas.
Kas laukia toliau?
Antrojo ketvirčio prašymus pateikusiems gyventojams liepos viduryje buvo išmokėta dar 672 mln. eurų. Kur nukeliavo šie pinigai, parodys kitas Lietuvos banko duomenų paskelbimas.
Pasitraukti iš II pensijų pakopos gyventojai gali iki 2027 m. pabaigos.
Svarbu žinoti: pateikiama informacija yra reklaminio pobūdžio ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas įsigyti ir (ar) naudoti „Artea“ grupės įmonių teikiamas finansines paslaugas ar produktus. Investicijų grąža yra susijusi su rizika, jų vertė gali ir didėti, ir mažėti, ankstesnės investicinės veiklos rezultatai negarantuoja būsimų rezultatų.






