Riboženklių pristatymas: nuo gilios tradicijos iki palyginimo su velniais (1)

Trys minutės tylos

„Spaudoje pamačiau straipsnio antraštę, kad Kretinga iš kitų Lietuvos miestų išsiskiria dvasingumu. Ši mintis man įstrigo ir kartojosi kaip sugedusi plokštelė. Kretinga yra miestas, kuriame veikia penki vienuolynai, niekur daugiau to nerasi“, – kas įkvėpė riboženklių idėjos pagrindu pasirinkti kryžiaus ir saulės motyvą, paremtą kelių šimtų metų lietuviškos kryždirbystės tradicija, atskleidė dizaineris.
Meras Antanas Kalnius teigė, kad sprendimą pastatyti riboženklius rajono Taryba pirmą kartą buvo priėmusi dar 2016-aisiais. Pasiūlytas variantas tiko, tačiau jau po poros valandų paaiškėjo, kad tai plagiatas. Dar kartą prie sprendimo grįžta 2018 m., bet idėja neatspindėjo miesto savitumo.
„Atėjom iki šiandien. Tiesą sakant, kai keletui Savivaldybės administracijos darbuotojų ir man buvo pristatytas riboženklis kryžius, kokias dvi tris minutes tylėjom, buvom šokiruoti gerąja prasme“, – kalbėjo A. Kalnius.
Jaunosios kartos kretingiškio architekto Vytauto Grykšo žodžiais, sunku ką pasakyti apie kryžiaus simbolį, nes pasaulyje nėra stipresnio ženklo. „Emocijos dar verda, reikia laiko „suvirškinti“, – sakė jis.
Ne vieną dizainerį, kuris Kretingai galėtų sukurti riboženklius, telefonu apklausęs Savivaldybės architektas Svajūnas Bradūnas pridūrė, kad nuo užduoties iki šios dienos buvo pusantrų metų rimto, sudėtingo darbo, perskaityta daug mokslinės literatūros.
„Šiandien mes tik pačią idėją pristatom, diskusijų dar bus ne viena. Svarbiausia atsakyti į klausimą, ar kryptis, kuria einama, – teisinga“, – matydamas susirinkusiųjų reakcijas, šią frazę ir vėliau ne sykį pakartos jis.

Kryžiaus ir saulės galia

Kaip apibūdino V. Bernotas, riboženkliai būtų gaminami iš korteno – atsparaus rūdinto metalo. Viena jų pusė įvažiuojančiuosius į miestą pasitiktų užrašu „Kretinga“ ir miesto herbu, kuriame vaizduojama Švč. Mergelė Marija su kūdikėliu Jėzumi, o kitoje pusėje būtų įamžinti 1253-ieji metai. Būtent tada Kretinga pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose kuršišku Cretyn vardu.
Prie pagrindinių įvažiavimų į miestą riboženklius jungtų skirtingų spindulių stilizuotos saulės, pasirinktos atsižvelgus į atvykimo kryptį. Kryžius ir saulė siejami ne tik su šviesa ir gyvybe, bet ir su miesto globa, apsauga.
Riboženkliuose būtų panaudotas išskirtinis pranciškonų ženklas „Tau“ ir du stilizuoti paukščiai, tarsi laikantys miesto pavadinimą „Kretinga“. Riboženkliai būtų pritvirtinti ant granitinio pagrindo. V. Bernoto teigimu, jame būtų interpretuojamas aštuoniakampės ryto žvaigždės – Aušrinės, arba Auseklio, – motyvas, primenantis baltiškąsias krašto ištakas. Išorinis apskrito granito pagrindo žiedas – tai pasaulio šalių ir vėjų rožė, akcentuojanti Kretingos, kaip svarbios Vakarų Lietuvos kelių ir krypčių sankirtos, reikšmę.
V. Bernoto idėją pagyrė Kultūros paveldo departameno Klaipėdos skyriaus vedėjas Almantas Mureika. Anot jo, Lietuvos kryždirbystę ir kryžių simboliką UNESCO yra pripažinusi didžiausia vertybe.
„Mažąja architektūra, koplytėlėmis ir šventųjų skulptūrėlėmis garsėjančioje Kretingoje būtų kuriama dar viena vertybė“, – pasidžiaugė A. Mureika.

Prašė gerbti kretingiškių nuomonę

Kretingiškė Dalia Martišauskienė neabejojo, kad į koncepciją dizaineris V. Bernotas sudėjo ir istorines, ir visas kitas vertybes, tačiau spręsti, ar tokie riboženkliai tinka, turėtų gerokai platesnis Kretingos bendruomenės ratas.
„Esu dirbusi Savivaldybės administracijoje, taip pat buvusi ir rajono Tarybos narė. Žinau, kad Rotušės aikštėje, prieš statant paminklą J. K. Chodkevičiui, vyko konkursas, trys laimėjusios vizualizacijos buvo ilgai eksponuojamos Savivaldybės antro aukšto vestibiulyje – žmonės gausiai ėjo ir žiūrėjo, balsavo ir patys išsirinko. Mes turim gerbti kretingiškių nuomonę“, – kalbėjo D. Martišauskienė.
A. Kalniaus manymu, ar siūloma riboženklių idėja – kryžius – tinka, jau buvo klausiama socialinėje erdvėje, be to, ir apie šį pristatymą buvo informuota, gyventojai žinojo, visi, kurie norėjo, galėjo ateiti. Tačiau D. Martišauskienės žodžiais, be socialinių tinklų, yra ir kitų galimybių apklausti gyventojus.
„Aš taip pat siūlau leisti visuomenei labiau susipažinti su idėja, ją svarstyti, nepulti į emocijas ir dar kartą pagalvoti, ar tikrai tas simbolis – vienintelė riboženklio raiška, – sakė V. Grykšas. Jis teigė pasigedęs idėjinio prado paieškos. – Šiek tiek dalyvavau diskusijose viešojoje erdvėje, mačiau, kad žmonės teikė ir kitokius siūlymus, bet jie liko paraštėse.“
Siūloma kryžiaus simbolika architektui priminė ūkininkų protesto akciją, kai žali kryžiai buvo statomi pakelėse, laukuose. „Ar nenuvertinam kryžiaus ženklo, jį dėliodami bet kur?“ – svarstė. Esą kryžiais žmonės anksčiau žymėdavo ir avarijų vietas, reiškinius, datas, statydavo prie sodybų, o gestas priminti 400 metų Kretingoje gyvuojančias pranciškoniškąsias tradicijas poliarizuoja visuomenę, nes nuomonių yra visokių. „Gal tie penki kryžiai galėtų turėti penkių konfesijų siluetą – čia mano matymas toks“, – kalbėjo V. Grykšas.

Ką dar įžvelgė profesionalai

Savo nuomones išsakė ir kiti du profesionalūs kretingiškiai architektai Alma Mitkienė bei Darius Mitka, taip pat dailininkė Lidija Kuklienė.
D. Mitkos teigimu, jeigu visuomenė vis dėlto pasirinktų kryžius, dizaineris galėtų atsisakyti tokio akmeninio pagrindo – kad nebūtų asociacijos, jog į akmenį įsmeigtas kalavijas, taip pat turėtų peržiūrėti kryžiaus proporcijas. D. Mitkienė svarstė, ar, kuriant vizualizaciją, nebuvo pasiklysta tarp riboženklio ir paminklinės kompozicijos, kurioje daug simbolių.
„Gražiai skamba idėja, kad atvykstančiuosius į Kretingą saugos kryžius, bet, man atrodo, su simbolika persistengta, gal tiesiog jos reikėtų mažiau“, – kalbėjo architektė.
L. Kuklienė teiravosi, ar autorius su dirbtiniu intelektu pasitarė dėl pačios idėjos originalumo, ar kur nors pasaulyje nėra panašių riboženklių, taip pat domėjosi ant kryžiaus esančio Kretingos miesto herbo gamybos technologija, svarstė, ar herbas negalėtų būti nespalvotas.

Kelią skinsis nelengvai

Aktyviai parapijietei Jolantai Klietkutei makabriškai vizualizacijoje atrodė nuo kryžiaus „nuimtas“ Jėzus ir jo vietoje įkomponuotas Kretingos miesto pavadinimas.
„Ant kryžiaus matau ne Nukryžiuotąjį, bet Kretingos vardą… Ne Kretinga juk pasaulį atpirko, o Dievas! Vardai ant kryžių taip užrašomi kapinėse“, – kalbėjo J. Klietkutė.
Seimo narės Violetos Turauskaitės nuomone, ne vieną gražų darbą Kretingai jau anksčiau sukūrusio V. Bernoto siūlomas riboženklis neatspindi Kretingos miesto esmės. „Gal reikėtų apsiprasti?.. Jeigu šiandien nebūčiau dalyvavusi pristatyme, toks riboženklis mane irgi šokiruotų“, – neslėpė ji.
Iš salės pasigirdo balsų, kad vizualizacijoje pateikto kryžiaus galai primena kortų kaladės „pikus“. „O kur dar yra čirvai? Kur – būgnai?“ – juokavo vyras.
Rajono Tarybos narė Jolanta Girdvainė V. Bernoto riboženklių idėją pavadino labai drąsia, bet kelias jos link būsiąs nelengvas. Paprastas užrašas su miesto pavadinimu tiek diskusijų nesukeltų, būtų ir pigiau, bet negi Kretinga, tiek metų laukusi riboženklių, to tėra verta? Politikės teigimu, pakelės kryžius ten, kur susikerta keliai, – nuostabi idėja, bet neabejojo, kad tuoj su komentarais pasireikš tie, kurie kryžiaus bijo.
„O kas bijo kryžiaus?..“ – retoriškai klausė ji, leidusi atsakymą surasti kiekvienam. Salė suūžė – esą kryžiaus bijo velniai.
„Labai patiko Jolantos klausimas, kas bijo kryžiaus. Aš džiaugiuosi, kad dirbu katalikiškoje mokykloje, kur kiekviename kabinete ir aktų salėje yra po kryžių. Ir visi pripratę, džiaugiasi, linksminasi“, – kalbėjo Pranciškonų gimnazijos mokytojas rajono Tarybos narys Vilius Adomaitis.
Politikas atsakė ir J. Klietkutei: „Kai kam kryžius – kapai. Bet kryžius kapinėse mes statom palaidotiems žmonėms, kad jie turėtų viltį prisikelti“.