Koncepciją parengė Vilniaus dailės akademijos profesorius, dizaineris Vakaris Bernotas. Pasak jo, kuriant riboženklį siekta atspindėti Kretingos istoriją, pranciškoniškąją tradiciją, baltiškąsias ištakas ir miesto dvasinį savitumą. Pagrindiniais vizualiniais motyvais pasirinkti kryžius ir saulė, o viena svarbiausių idėjos inspiracijų tapo Kretingos rajono žmonių Baltijos kelio Kryžių slėnyje pastatytas atminimo kryžius.
Pristatytas vizualinis sprendimas sulaukė nevienareikšmių vertinimų. Dalis žmonių teigė, kad toks ženklas, jų manymu, nepakankamai atspindi šiandieninį Kretingos miesto veidą. Kai kuriems jo forma sukėlė asociacijų su pakelėse žuvusiems žmonėms atminti statomais kryžiais ar kapinėse esančia kryžių simbolika. Kiti vizualizacijoje įžvelgė sąsajų su ūkininkų protestais, kai laukuose buvo statomi kryžiai kaip nykstančių ūkių simbolis.
Tačiau buvo ir visiškai kitokių vertinimų. Dalis gyventojų atkreipė dėmesį į sakralinę ženklo pusę, pranciškoniškąją Kretingos istoriją ir teigė, kad kryžiaus bei saulės simbolika miestui turi gilią prasmę.
Diskusijų kilo ir dėl to, kad visuomenei pristatytas vienas pagrindinis riboženklio variantas. Dalis žmonių kėlė klausimą, ar neturėtų būti pateikti keli skirtingi variantai prieš pasirenkant galutinį.
Apie šiuolaikiškų Kretingos riboženklių poreikį kalbama jau ne vienerius metus. 2016-aisiais vykęs riboženklio koncepcijos parengimo konkursas buvo nutrauktas dėl plagiato, o 2018 metais pasiūlytos idėjos taip ir nebuvo įgyvendintos.
Rytojaus numeryje pateiksime išsamesnį straipsnį apie Kretingos riboženklio svarstymą ir jame dalyvavusių žmonių nuomones bei konkrečius jų pasisakymus.
