Išlaikė dinamiką
„Mano pačios sukurtas projektas gyvuoja 25 metus ir jau tapo mūsų istorija, tradicija“, – sakė Laukžemės kaimo bendruomenės pirmininkė Kretingos rajono kultūros centro Laukžemės skyriaus kultūrinės veiklos organizatorė Aida Mikutienė.
Pasak jos, nors ketvirtis amžiaus – ilgas laikas, idėjų šventei vis dar netrūksta. Priešingai – kiekvienais metais organizatoriai stengiasi sugalvoti ką nors naujo, kad žmonės, į Laukžemę atvykstantys ne vien iš aplinkinių miestelių, bet ir iš gerokai toliau, nebūtų tik pasyvūs žiūrovai. „Visus metus kuriame Žolinės šventę. Vis galvojame, kuo gi mūsų žiūrovą, jau išlepintą, dar galima nustebinti. Kokias galimybes turime, tą ir padarome“, – kalbėjo A. Mikutienė.
O žiūrovų šiemet tikrai netrūko – nuo ankstyvo vakaro šventės aikštė pildėsi žmonėmis. „Žiūrovai yra mūsų darbo įvertinimas. O jų šiais metais buvo tikrai daug, net sunkiai tilpome toje erdvėje“, – rezultatu džiaugėsi ji.
Jubiliejinės šventės sumanymas buvo susietas su simbolišku 25-erių metų laikotarpiu. Kaip žmogaus gyvenime 25-osios vestuvių metinės vadinamos sidabrinėmis vestuvėmis, taip ir Laukžemės Žolinė šiemet buvo tarsi bendruomenės „sidabrinės vestuvės“ su savo tradicija.
Šventės teatralizuotoje dalyje „tėvai“, po kelionės sugrįžę į namus, buvo pasitikti vaikų surengta sidabrinių vestuvių iškilme. Sveikinimai, dovanos, ilgiausių metų palinkėjimai ir anuomet populiarios dovanos – servizai, laikrodžiai, patalynė – priminė prieš 25 metus gyvavusią švenčių kultūrą. Tik netrukus paaiškėjo, kad visa ši išmonė – ne sidabrinės vestuvės, o Žolinė. „Bandėme susieti 25-erius metus žmogaus gyvenime su šventės sukaktimi“, – tikino
A. Mikutienė.
Šventės scenarijus, kaip ir kasmet, buvo dėliojamas taip, kad žiūrovui netektų nuobodžiauti. Tarp muzikos, šokių, sveikinimų ir kitų programos dalių buvo įpinta teatralizuotų momentų, o oficialios kalbos neužgožė šventinės nuotaikos. „Scenarijus – dinamiškas, nes siekiame išlaikyti žiūrovų susidomėjimą“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
Tradiciškai dalino duoną
simboliu – duona.
Viena gražiausių Laukžemės Žolinių tradicijų – naujojo derliaus duonos dalijimas – taip pat buvo išsaugota. Šventės vedėjai priminė, kad duona lietuviui nuo seno buvo kur kas daugiau negu kasdienis maistas. Ji simbolizavo namų jaukumą, vienybę, pagarbą, sėkmę ir žmogaus darbo vaisių. Nuo mažo grūdo iki ant stalo atsidūrusio kepalo – visa tai buvo priminta šventės dalyviams, o naujojo derliaus duona tapo padėkos žemei ir žmogui ženklu.
Tradiciškai per Žolinę buvo pagerbti ir bendruomenės nariai, nuo vienos Žolinės iki kitos sulaukę reikšmingų gyvenimo sukakčių. Šiemet pasveikinti devyni jubiliejus – nuo 35 iki 85 metų – šventę bendruomenės nariai.
Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys pastebėjo, kad Laukžemės Žolinė iš kitų vasaros renginių išsiskiria savo tradicija. Jo žodžiais, Žolinė tarsi užveria vasaros švenčių ratą Darbėnų seniūnijoje. „Žolinė Laukžemėje yra tarsi vasaros sezono švenčių uždarymas. Visi seniūnijos gyventojai žino, kad Žolinė įvyks būtent čia“, – teigė seniūnas.
Žmonių skaičius šiemet iš tiesų stebino. Į Laukžemę jie rinkosi ne tik iš Kretingos rajono. Šventėje buvo galima sutikti žmonių iš Palangos, Klaipėdos, Telšių, Plungės, Vilniaus ir kitų Lietuvos vietų.
Virė šiupinį, dalino puokštes
Brazdeikis (dešinėje).
Viena Laukžemės Žolinės tradicijų tapo ir Šventosios medžiotojų klubo verdamas šiupinys. Jo dalyviai šiemet vėl vaišino šventės svečius sočiu patiekalu, pagamintu iš pačių medžiotojų sumedžiotos laukinių žvėrių mėsos. „Verdam šiupinį“, – prie puodų užkalbintas sakė Šventosios medžiotojų klubo atstovas Rimantas Brazdeikis.
Šiemet į puodą keliavo šerniena ir stirniena. Medžiotojai neslėpė – prie Laukžemės šventės jie prisideda nebe pirmąsyk: šiupinį verda jau 25 metus. „Norime palaikyti bendruomenę, – tikino R. Brazdeikis. – Mūsų klubas medžioja šiuose plotuose, todėl ir bendradarbiaujame su bendruomene.“
O kad ši tradicija laukiama, abejonių nekilo – prie puodo netrūko norinčiųjų paragauti. „Manau, kad šiupinį išdalinsime greitai“, – dar burbuliuojant puodui kalbėjo medžiotojas.
Be šiupinio, šventės dalyviai buvo maloniai nustebinti ir savo rankose nešėsi lauko gėlių puokštes. Žmonės buvo kviečiami patys patirti Žolinės tradicijas – rišti puokštes iš javų, smilgų ir žolynų.
Palangos gėlių salono „Ieva“ atstovė Beata Rapalavičiūtė šventėje rišo ir dalijo Žolinės puokštes. „Norime žmonėms parodyti, kaip patiems pasidaryti nedidelę puokštę, o jeigu nenori – mes galime ją padaryti“, – papasakojo B. Rapalavičiūtė.
Į puokštes keliavo rugiai, smilgos, įvairūs žiedai, mėtos ir kiti vasaros lauko augalai. Norinčiųjų išbandyti šį amatą netrūko, o per kelias valandas nemaža dalis paruoštų augalų buvo išdalinta. Šią tradiciją paaiškino scenoje sveikinimo žodį tarusi vicemerė Vaida Jakumienė: „Mano mama pasakojo, jog per Žolinę privaloma rankoje paturėti puokštę – kad velnias į ranką neįdėtų uodegos.“
Laukžemės Žolinė šiemet buvo ne tik jubiliejinis renginys. Tai buvo 25-erių metų istorijos priminimas. Šventės erdvėje buvo įrengta ir speciali nuotraukų paroda, kurioje lankytojai galėjo pamatyti, kaip per ketvirtį amžiaus keitėsi renginys, žmonės, scenos ir pačios šventės. „Turėjome tikrai gražių švenčių“, – apibendrino A. Mikutienė.
Jubiliejinė šventė buvo kupina muzikos. Programoje pasirodė folkgrupė „Skylėta Kepurė“, solistė Audronė Šulcienė, Kretingos rajono kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Toncius“, Laukžemės skyriaus mišrus vokalinis ansamblis „Žiburys“, koncertavo Arnas Švilpauskas, grupė „Bičiuliai“ ir „2 – Karolis ir Donatas“.
Susirinkusiuosius pasveikino LR Seimo narė Violeta Turauskaitė, Kretingos rajono vicemerė V. Jakumienė, Savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė,Tarybos nariai Gileta ir Egidijus Gedvilai, Dalia Bieliauskienė, Justė Stonkutė, Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys ir Kretingos rajono kultūros centro direktorė Kristina Rimienė.
Žolinės šventė Laukžemėje kainavo maždaug 20 tūkst. eurų. „Šventę organizavome įgyvendindami keturis projektus, taip pat sulaukėme rėmėjų, prisidėjo bendruomenė ir Savivaldybė“, – įvardino A. Mikutienė.
