Seniūnai pripažįsta: pagalbos sulaukia
„Ši paslauga seniūnijoms yra reikalinga. Nėra, kad gyventojai kreiptųsi kiekvieną savaitę, bet dažnai. Štai ir šį antradienį pranešė apie kačiukus atsivedusią katę, prašė pasirūpinti, nes neturi, kur dėti. Jei nebūtų tos sutarties, neįsivaizduoju, ką turėtume daryti. Patys juk negaudysim, juolab kad prieglauda turi tam skirtas priemones, narvus, be to, gyvūnus globoja“, – sakė Vydmantų seniūnas Rimvydas Šakinis.
O Salantų miesto seniūnei Jolantai Ažondenienei į VšĮ „Būk mano draugas“ kreiptis tenka retai, per metus gal porą kartų. Bet tai tik todėl, kad seniūnijoje sužinojus apie beglobes kates ar šunis, pirmiausia stengiamasi surasti jiems šeimininką.
„Mūsų bendruomenėje iš tikrųjų atsiranda tokių geraširdžių žmonių, kaip Kleopa, kurie į situaciją žiūri jautriai. Pro tos moters akis niekada nepraslys nė viena prieglobsčio neturinti gyvybė – iš savo lėšų juos nuveža ir skiepyti, ir sterilizuoti, ir, jei reikia, gydyti“, – pasakojo J. Ažondenienė.
Pasak prieš maždaug 7-erius metus dirbti pradėjusios Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės, bešeimininkių gyvūnų skaičius mieste nuo to laiko gerokai sumažėjo – lėmė ir tai, kad pagal programą „Pagauk–Sterilizuok–Paleisk“ katės buvo pradėtos sterilizuoti. Nors po procedūros jos ir parvežamos atgal, tačiau nebesidaugina.
Nepaisant gerų žinių, prieglaudos paslaugomis seniūnijai tenka naudotis gana dažnai – daugiausia kviečiama surinkti gaišenas. „Per pusmetį turėjom apie 30 iškvietimų“, – sakė
G. Liobikienė.
Sumą laiko nedidele
Prieglaudos vadovės Galinos Kučinskienės teigimu, įvertinus priimamų gyvūnų būklę ir teikiamų paslaugų mastą, 60 tūkst. eurų sutarties suma nėra didelė. Pasak jos, skirtų lėšų pakanka gyvūnui paimti, tačiau užtikrinti kokybišką priežiūrą sudėtinga, nes tenka padengti kuro, automobilio remonto, draudimo, darbuotojų atlyginimų ir kitas išlaidas. Be to, gyvūnams būtina užtikrinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus laikymo bei higienos reikalavimus.
„Į prieglaudą dažnai patenka seni, sergantys, auglių turintys ar sužeisti gyvūnai. Daugeliui jų reikia sudėtingų ir brangių operacijų, dėl jų neretai tenka vykti į Kauną“, – pasakojo G. Kučinskienė.
Papildomų išlaidų reikalauja kiekvieną gyvūną paženklinti mikroschema, vakcinuoti, maitinti, o žiemą sąnaudas dar labiau padidina šildymas.
Anot vadovės, įstaigos įsipareigojimai pagal sutartis su savivaldybėmis dideli – į kiekvieną pranešimą reaguojama operatyviai, taip pat savaitgaliais, o prireikus ir naktimis. „Norint pagauti bailų gyvūną, į tą pačią vietą kartais tenka vykti ir kelis kartus, tačiau apmokėjimas yra fiksuotas – papildomos kuro ir darbo laiko sąnaudos nekompensuojamos“, – teigė prieglaudos vadovė.
Pasak jos, sterilizuotas benames kates taip pat tenka savo lėšomis grąžinti į jų gyvenamąsias vietas. Dauguma jų atvežamos sunkiai sergančios, o sergančių gyvūnų sterilizuoti negalima, todėl pirmiausia tenka skirti lėšų gydymui.
„Šiuo metu vienai veterinarijos klinikai esame skolingi beveik 30 tūkstančių eurų, todėl labai laukiame gyventojų paramos tiesioginiais pavedimais, taip pat esame dėkingi tiems, kurie skyrė 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Šios lėšos padės padengti dalį įsiskolinimų“, – sakė G. Kučinskienė.
Sutartiniai įsipareigojimai – nuo 2024-ųjų
Nors VšĮ „Būk mano draugas“ įregistruota 2011 metais, aktyviau bendradarbiauti su Klaipėdos apskrities savivaldybėmis pradėjo tik pastaraisiais metais. Anksčiau įstaiga dirbo neturėdama sutartinių įsipareigojimų.
Pasak vadovės, yra buvę atvejų, kai iš Klaipėdos rajono prieglauda vienu metu priėmė po 40–50 šunų, o iš Kretingos rajono – daug gyvūnų, konfiskuotų dėl netinkamų laikymo sąlygų.
„Tai buvo stipriai psichologiškai traumuoti mišrūnai, kuriems rasti naujus namus labai sunku. Kadangi niekas jų nenorėjo priimti, kai kurie mūsų prieglaudoje tebegyvena iki šiol“, – pasakojo ji.
Anot G. Kučinskienės, siekiant kompensuoti bent dalį išlaidų už gyvūnų ženklinimą ar kurą, buvo kreiptasi į savivaldybes, tačiau sulaukta atsakymo, kad tam nėra teisinio pagrindo. Vėliau pačios savivaldybės įstaigą pakvietė dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.
„Dalyvaujame tik ten, kur esame kviečiami“, – akcentavo vadovė. Kai kurių Klaipėdos apskrities savivaldybių kvietimų teko ir atsisakyti, nes, pasak pašnekovės, kokybiškai teikti paslaugas būtų pernelyg sudėtinga, reikėtų nemažai prisidėti savo lėšomis.
Per praėjusius metus į VšĮ „Būk mano draugas“ pateko 1 tūkst. 68 gyvūnai, iš jų 448 šunys, 596 katės, aštuonios gulbės ir 16 gandrų. Tais pačiais metais naujiems šeimininkams perduoti 228 šunys ir 161 katė, o 348 katės, sterilizuotos pagal programą „Pagauk–Sterilizuok–Paleisk“, sugrąžintos į jų gyvenamąsias vietas.
Svajones įgyvendinti padeda ir verslininkai
Apie bešeimininkius gyvūnus gyventojai pirmiausia praneša seniūnijoms, o vėliau neretai prieštarauja, kad sterilizuotos katės būtų grąžinamos ten, iš kur buvo paimtos.
„Žmonės skundžiasi, kad valkataujančios katės ištrypia daržus, teršia aplinką. Gaila, kad ne visi supranta, jog vieta po saule priklauso visiems, ir turime dalintis“, – sakė G. Kučinskienė.
Nepageidaujamoms katėms prieglauda svarsto savo teritorijoje įrengti saugią erdvę.
Įstaigoje daug dėmesio skiriama tiek jauniems, tiek ir senyvo amžiaus gyvūnams. Kasmet po truputį įrengiamos naujos erdvės, o, trūkstant lėšų, atnaujinami seni nameliai.
„Turime tvenkinį, kuris vasarą tampa tikru džiaugsmu maudytis mėgstantiems šunims. Matydami jų laimę, džiaugiamės ir mes“, – pasakojo prieglaudos direktorė.
Šią svajonę padėjo įgyvendinti Klaipėdos miesto tarybos narys ir verslininkas Ugnius Radvila, daugelį metų remiantis gyvūnų prieglaudas, o naujų voljerų kompleksą su modernia šildymo sistema padovanojo klaipėdietė verslininkė Inga Gusiatina.
Gražių istorijų yra
Paklausta, kaip sekasi gyvūnams rasti naujus namus, G. Kučinskienė sakė, kad žmonės dažniausiai pageidauja jaunų šunų ir kačių. Kiekvienas gyvūnas naujiems šeimininkams perduodamas atsakingai.
Anot pašnekovės, maždaug pusė gyvūnų į prieglaudą patenka po šeimininkų mirties. Dažnai vyresnio amžiaus žmonėms augintinius dovanoja anūkai, neįvertinę būsimo šeimininko amžiaus ir galimybių prižiūrėti. Nemažos dalies pasiklydusių gyvūnų tiesiog niekas nepasigenda ir nebeieško.
Tačiau vadovė pasidalijo ir gražiomis pastarųjų savaičių istorijomis: neseniai naujus namus rado dvi trikojės ir viena akla katytė, taip pat pasisekė ir dvylikamečiui šuniui Marliui. Prieš trejus metus Marlis į Glaudėnų prieglaudą buvo atvežtas iš Panevėžio veterinarijos klinikos, kurioje turėjo būti užmigdytas.
„Iškart jam suorganizavome inkstų operaciją dėl akmenligės. Marlį priglaudė draugiška šeima, ir tai jau ketvirtas jos šuo, paimtas iš mūsų prieglaudos“, – sakė G. Kučinskienė.
Į naujus namus išvyko ir 11-metis Ramzis. Rimto charakterio keturkojis prieglaudoje gyveno apie penkerius metus, prie savęs prisileisdavo tik išsirinktuosius.
„Būsimasis šeimininkas vakarais ir savaitgaliais lankydavo Ramzį. Jiems susidraugauti padėjo mūsų darbuotoja, ir įvyko tikras stebuklas – šuo šeimininką pripažino!“ – pasidžiaugė G. Kučinskienė.
