Ar nereikalingam daiktui suteikiate antrą gyvenimą?
Jūratė PUČKORŽEVIČIENĖ:
– Žinoma, suteikiu, nes pati knygomis, senomis plokštelėmis, diskiniais filmukais prekiauju ir Dituvoje, ir Vydmantuose. Pastaruoju metu sendaikčių turgeliai tapo populiarūs. Nors su kitais prekiautojais pakalbam, kad šiemet parduoti sekasi ne taip gerai, kaip pernai.
Renata RAMINIENĖ:
– Nesu mėgėja senų daiktų, aš jų niekada neperku, bet tų, kuriuos jau turiu įsigijusi, juolab gavusi iš mamos, neišmetu, nes gaila. Man juos kažkokiu būdu pavyksta pritaikyti buityje. Kartais net pasidžiaugiu, kad ir toliau man praverčia.
Valentinas ŠOBLINSKAS:
– Mėgstu meistrauti, tad tikrai kai kuriems daiktams esu suteikęs antrą gyvenimą. Pavyzdžiui, restauravau iš močiutės paveldėtą natūralaus ąžuolo komodą. Procesas užtruko mėnesį, bet dabar džiaugiuosi – ir gražu pažiūrėti, ir primena močiutę.
Antanas RAMONAS:
– Nebent kokį seną baldą prireikus paremontuoju... Pavyzdžiui, su nebereikalingais drabužiais, deja, tenka atsisveikinti – įmesti į tekstilės konteinerį. O kur dėti? Nėra kam atiduoti, nes šiais laikais visi visko turi. Tiesiog nedrąsu yra siūlyti.