Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas nuolat atnaujinamas, tikslinamas ir plečiamas. Nauji objektai įtraukiami atsižvelgiant į mokslinių tyrimų rezultatus, visuomenės iniciatyvas, specialistų vertinimus.
Kačaičių akmuo dėmesį traukia išskirtinumu: yra daugiau kaip 5-ių metrų ilgio ir maždaug 4 metrų pločio. Pasak legendos, šį akmenį čia nešęs velnias – norėjęs užtvenkti Kartenalės upelį, tačiau, užgiedojus gaidžiui, akmuo išsprūdo ir liko gulėti.
Netoli riedulio – I tūkstantmečiu –XIII amžiumi datuojamas Kačaičių piliakalnis, todėl ši vieta įdomi tiek gamtos, tiek istorijos mėgėjams. Tyrinėdamas Baublių kaimo kultūrinį kraštovaizdį ir Kačaičių kaimo apylinkes, istorinę medžiagą apie šį akmenį yra fiksavęs ir Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas.
Kretingos rajonas turtingas ir daugiau įspūdingų riedulių, jau anksčiau pripažintų valstybės saugomais. Vienas didžiausių Darbėnų apylinkėse – 5,2 m ilgio, 3,6 m pločio ir 1,6 m aukščio Benaičių akmuo, arba Kūlių bobelė. Pasakojama, kad seniau šio akmens vietoje stovėjusi troba. Joje gyvenusi pikta ragana visus praeivius, atklydusius nakvoti, paversdavo akmenimis. Sykį vienas jaunuolis sužinojo burtų paslaptį: jam pabučiavus raganą, užkeiktieji atgijo, o raganos troba pavirto dideliu akmeniu – žemaitiškai buvo pavadinta Kūliu babale.
Kartenos apylinkėse galima pamatyti taip pat legendomis apipintą Laumės kūlį arba Velnio pėdą. Šis akmuo guli tarp Kartenos piliakalnio ir kitapus Kūlupio esančio Kartenos lurdo, kuris, manoma, įrengtas pagonių alkvietėje. Pasakojama, kad žmonės prie to akmens regėdavę bet kuriuo paros metu drabužius skalbiančias laumes. O kartą samdinė prie jo pamačiusi kareivį, bet jis išnykęs vos jai pagarbinus Jėzų Kristų.
Senojoje Įpiltyje – Aukuro akmuo, kitaip vadinamas Ponios akmeniu. Tai taip pat valstybės saugoma mitologinė vieta. Teigiama, kad iš po šio akmens ištekančio šaltinio vanduo buvo naudojamas gydymuisi.
Anksčiau iš aukštumos šlaito kyšojo tik rytinė, 3,6 m ilgio šiaurės – pietų kryptimi ir 3 m pločio akmens dalis. Senosios Įpilties bendruomenės iniciatyva, 2006-aisiais atkastas visas akmuo, šalia įrengta atokvėpio vieta, pastatyta menininko Tado Šorio skulptūra „Žolininkas“, o 2007-aisiais – informacinis stendas. Pagal dydį 7,8 m ilgio, 5 m pločio ir 1,3–1,5 m aukščio Aukuro akmuo patenka į Lietuvos akmenų dešimtuką.
Kačaičių akmuo įgijo saugomo objekto statusą
Žalgirio seniūnijoje esančiam Kačaičių akmeniui nuo šiol suteiktas gamtos paveldo objekto statusas. Juliaus Kanarsko nuotr.
Apsaugos statusą šiomis dienomis valstybė oficialiai suteikė dar 53 Lietuvos gamtos objektams: įspūdingiems seniesiems medžiams, išskirtinės formos ąžuolams, liepoms, klevams, taip pat didingiems rieduliams. Aplinkos ministro įsakymu, į saugomų sąrašą pateko ir Žalgirio seniūnijoje Kretingos rajone esantis Kačaičių akmuo, kitaip dar vadinamas Didžiuoju kūliu.
Susiję straipsniai
