Fermas pildo paukščiais, grįžta produkcijos pirkėjai
„Kitko nebemokame, o prie pečiaus nesėdėsi”, – juokavo Vladas Baltuonis, paklaustas apie ryžtą atkurti fermą: dėl paukščių gripo praėjusį rudenį ūkininkai buvo priversti utilizuoti visus 20 tūkst. kalakutų, augintų ir Kalėdoms.
Šiandieną ūkio fermose vėl burbuliuoja apie 10 tūkst. kalakutų. Pirmuosius po nelaimės 6,5 tūkst. kalakučiukų į Kalniškius iš Lenkijos parsivežė šių metų pradžioje. Juos paleido į išvalytą, išdezinfekuotą, nuo kitų trijų ūkio fermų, kur ir buvo ligos židinys, 1,5 km nutolusį tvartą. „Šituos paukščius jau skerdžiame”, – sakė V. Baltuonis, pasidžiaugęs sugrįžtančiais jų ūkyje pagamintos kalakutienos ir jos gaminių pirkėjais bei kad daugėja naujų klientų.
Iš Austrijos atvežti 4 tūkst. kalakučiukų yra patelės. Kaip paaiškino V. Baltuonis, paukščiams išsiritus, atrenkami patinėliai. Juos perka Vokietijos kalakutų augintojai, nes patinėliai didesni užauga. „Tačiau kalakučių mėsa būna minkštesnė“, – pastebėjo V. Baltuonis.
Savo ūkio produkcija Baltuoniai prekiauja turgavietėse Kretingoje, Plungėje, Telšiuose, Gargžduose, Kretingoje, Žemaitės alėjoje, šalia parduotuvės „Maxima”, turi ir nedidelį prekybos paviljoną. Kalniškiuose užaugintos kalakutienos, jos gaminių įsigyti galima ir Baltuonių ūkio internetinėje parduotuvėje.
„Mūsų ūkyje pagamintą kalakutieną, jos gaminius perka ir vaikams, ir sportininkams. Paukščius auginame be antibiotikų, pagal ekoschemas, kurios nustato ir leistiną paukščių skaičių viename kvadratiniame metre. Kalakutai nesugrūsti, užtikrintas jų poilsis”, – teigė V. Baltuonis.
Ūkininkas akcentavo, kad mėsos kokybė labai priklauso ir nuo pašarų, kuriais paukščiai lesinami. Ūkyje Kalniškiuose (čia ir Vlado gimtinė, paveldėta tėvų žemė) dirbama 300 ha žemės.
„Patys užsiauginame grūdus pašarams – žieminius, vasarinius kviečius. Fermose kraikui naudojame savo šiaudus, mėšlu iš fermų tręšiame laukus. Sėjomainai auginame žirnius, pupas, rapsus”, –pasakojo ūkio šeimininkas.
Liepos-rugsėjo mėnesiais ūkio fermas turėtų papildyti nauja partija ką tik išsiritusių kalakučiukų, atvežtų iš Lenkijos, Austrijos. Juos augins Kalėdų ir Naujųjų šventėms. „Iki didžiųjų metų švenčių svers po 4–6 kilogramus. Gera dovana – nenumesi, negražinsi”, – progos pajuokauti nepraleido ūkininkas.
Padrąsino Prancūzijos ūkininkas
Lietuvai stojant į Europos Sąjungą (ES) 2004 metais Baltuoniai ūkyje Kalniškiuose pasistatė ir įsirengė skerdyklą, kai šalyje skerdyklos buvo masiškai uždaromos baiminantis ES reikalavimų. Šio verslo patirtį turėję verslininkai skeptiškai vertino ir Baltuonių skerdyklai pasirinktą vietą – šalia fermos.
Prieš imantis skerdyklos projekto, V. Baltuonis lankėsi Prancūzijos ūkiuose. Viename ožkų ūkyje sūrių fabrikėlis veikė būtent prie pat fermos, pamelžtas pienas atitekėdavo linijomis tiesiai į fabrikėlio talpyklas.
„Valgydamas savo sūrius, aš nenumiriau, ir pirkėjai nenumirs”, – tuomet atšovęs prancūzas dėl tokios fermos ir fabrikėlio kaimynystės nustebusiems Lietuvos ūkininkams. V. Baltuonis neslėpė, kad ši patirtis padrąsino nebeabejoti dėl skerdyklai pasirinktos vietos.
Skerdykloje, mažame gamybos ceche, Kalniškiuose ruošia kalakutieną, jos gaminius, kaip antai, dešreles, faršą. „Turime automatizuotą rūkyklą rūkytos mėsos mėgėjams”, – kalbėjo V. Baltuonis.
Ir bloga išeina į gera
Prieš nelaimę pernai ūkyje dirbo apie 50 žmonių, šiandieną jų yra apie 30. „Liko tie, kurie likvidavo gripo židinį, padėjo atkurti ūkį”, – sakė V. Baltuonis.
Ūkininkas atviravo, kad pirmieji po karantino iš peryklos Lenkijoje parvežti kalakutai užaugo itin sveiki. „Paukščių nepraradome”, – akcentavo jis.
Iki vėl įleidžiant paukščius, fermos buvo stipriau išdezinfekuotos. „Neliko jokių ligas platinančių graužikų, vabaliukų, balandžiai irgi pasitraukė”, – apie sveikesnę ūkio aplinką kalbėjo jo šeimininkas.
Ir atsisveikindamas V. Baltuonis neištvėrė be šmaikštaus sąmojo: „Iki kito paukščių gripo. Širvintose jis jau užfiksuotas.”
Anot pašnekovo, kiaules puolant marui, paukščius – paukščių gripui, juos auginti Lietuvos ūkininkams tapo nemenku iššūkiu.
„Lėktuvai kyla prieš vėją, ąžuolai šiltnamiuose neauga”, – savo žemdirbiško atkaklumo, ryžto toliau gaivinti, plėtoti prieš tris dešimtmečius Kalniškiuose įsteigtą vieną pirmųjų Lietuvoje kalakutų ūkį neslėpė Vladas.
