Klaipėdos rajonas
Situaciją apie civilinės saugos infrastruktūrą rajone pakomentavo Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras Vytautas Butkus: „Kadangi ne per seniausiai buvo atnaujinti kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų sąrašai, keli statiniai dar liko nepaženklinti, tačiau tai bus atlikta artimiausiu metu. Ženklo kaina priklauso nuo užsakomo kiekio, nesvarbu, tai būtų klijuojamas lipdukas ar plastikinė lentelė. Per paskutinį pirkimą vieno plastikinio ženklo kaina buvo apie 4 eurus.“
Savivaldybė priedangas daugiausia parinko pastatuose su rūsiais ar cokoliniais aukštais. Atsižvelgta į jų konstrukciją, elektros tiekimą, galimybes užtikrinti bent minimalią apsaugą. Dauguma rajono KAS įrengti švietimo įstaigose, nes jose jau yra būtina infrastruktūra – sanitariniai mazgai, baldai, elektros įrenginiai.
Daugiabučių įtraukimas į priedangų sistemą Klaipėdos rajone išlieka menkas. Akcentuojama, kad už rūsių priežiūrą atsakingi administratoriai ir patys gyventojai, o ne Savivaldybė. Vis dėlto, jos atstovai dėl galimybės įsirengti priedangas buvo susitikę su daugiabučių administratoriais, bendrijų pirmininkais, tačiau tokį norą kol kas išreiškė tik 1 daugiabučio Gargžduose gyventojai.
Rajono civilinės saugos infrastruktūrai stiprinti iš Valstybės gynybos fondo skirta daugiau negu 540 tūkst. eurų. Už šias lėšas planuojama atnaujinti 14 priedangų, o 2 KAS bus nupirkta būtiniausių priemonių – lovų, miegmaišių, vandens talpyklų, pirmosios pagalbos rinkinių.
Savivaldybės parengties pareigūno funkcijas atliekantis Robertas Jonelaitis pastebėjo, kad gyventojų domėjimasis civiline sauga didėja: „Mūsų specialistai edukacijas rengia ir masiniuose gyventojų susibūrimuose – rajono, bendruomenių šventėse. Pastebėjome, kad tokia praktika itin pasiteisina: žmonių susidomėjimas didelis.“
Pasak R. Jonelaičio, artimiausiu metu planuojama surengti mokymus rajono KAS valdytojams, o po jų – ir civilinės saugos pratybas.
Kretingos rajonas
Kretingos rajono savivaldybė priedangų modernizavimo darbams rajone atlikti iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pritraukė 200 tūkst. eurų. Už šią sumą 8 priedangose bus atlikti būtiniausi statybos darbai ir kompleksinis pritaikymas: bus įrengti evakuaciniai išėjimai, atnaujintos vėdinimo sistemos, sumontuoti apsauginiai langų skydai, įrengtas rezervinis elektros tiekimas, gaisro aptikimo sistemos, wi-fi prieigos taškai ir pritaikyti įėjimai riboto judumo asmenims.
„Šiuo metu Kretingos mieste jau modernizuojamos 7 priedangos, o dabar, gavus finansavimą, bus modernizuotos dar 8: Kretingos muziejuje, Socialinių paslaugų centre, Padvarių socialinės globos namuose, Salantų gimnazijoje, Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centre, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykloje-daugiafunkciame centre, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje, Salantų regioninio parko lankytojų centre. Tai svarbus žingsnis stiprinant rajono pasirengimą galimoms grėsmėms“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.
2025 m. savivaldybei iš VRM pritraukus taip pat 200 tūkst. eurų, šiuo metu modernizuojamos priedangos, esančios Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, Marijono Daujoto progimnazijoje, Pranciškonų gimnazijoje, Marijos Tiškevičiūtės mokykloje, lopšeliuose-darželiuose „Ąžuoliukas“ ir „Žilvitis“, Kretingos rajono kultūros centre.
Su daugiabučių namų gyventojais dėl priedangų kalbamasi atskirai, dalis daugiabučių – apie 10 – jas jau įsirengė.
Mažeikių rajonas
Mažeikių rajono savivaldybėje, kaip ir kitose savivaldybėse, priedangų ir KAS tinklo plėtra, ženklinimas vyksta etapais. Skaičiuojama, kad šiuo metu specialiais ženklais yra pažymėta apie 80 proc. priedangų ir 82 proc. KAS. Priedangomis rajone parinkti ir daugiabučių namų rūsiai, šiuo metu paženklinta apie 77 proc. daugiabučių rūsių. Dalį ženklų Savivaldybė gavo iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, dalis įsigyta savarankiškai – tam skirta apie 3,2 tūkst. eurų.
KAS statinių parengtis rajone nevienoda – pasirengimas stiprinamas etapais, priklausomai nuo finansavimo galimybių. 2025–2026 metais rajone vykdomas beveik 278 tūkst. eurų vertės projektas 7 priedangų infrastruktūrai gerinti, o 2026–2027 metais numatytas dar vienas – 320 tūkst. eurų vertės – etapas 8 priedangoms modernizuoti. Pateiktas ir projektas kolektyvinės apsaugos statiniams aprūpinti būtinomis priemonėmis už 120 tūkst. eurų. Ateityje, kai tik bus paskelbti kvietimai, planuojama dalyvauti ir kituose Vyriausybės inicijuojamuose civilinės parengties projektuose.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos patarėja, parengties pareigūno funkcijas atliekanti Jūratė Nemniasevienė teigė, kad gyventojų pasirengimas stiprinamas organizuojant mokymus, pratybas ir viešinant informaciją apie priedangas, kolektyvinės apsaugos statinius.
„Artimiausiu laikotarpiu planuojama tęsti priedangų infrastruktūros gerinimą, mokymus ir praktinio pasirengimo stiprinimą“, – sakė J. Nemniasevienė.
Plungės rajonas
Plėtojant priedangų ir KAS tinklą Plungės rajone, daugiausia investuojama į viešuosiuose pastatuose – mokyklose, kultūros įstaigose, ligoninėje esančias patalpas.
Priedangų infrastruktūra modernizuojama etapais. Šiuo metu įgyvendinami 2 infrastruktūros modernizavimo etapai, kuriems skirta beveik 400 tūkst. eurų Valstybės gynybos fondo lėšų. Šios investicijos skirtos Plungės mieste ir rajone esančių švietimo, medicinos įstaigų patalpų, kurios paskirtos priedangoms, techninėms sąlygoms gerinti, pritaikyti gyventojų apsaugai ekstremalių situacijų atveju.
Daugiabučių įtraukimas į priedangų sistemą vyksta vangiai. Pavyzdžiui, buvo surengti susitikimai-pristatymai apie priedangų įrengimą. Atvyko vienos bendrijos atstovas. Negauta nei gyventojų, nei bendrų sutikimų ar paklausimų dėl galimybės jų daugiabučiuose įrengti priedangas. Savivaldybė pernai Plungės miesto daugiabučių gyventojus kvietė išvalyti bendrąsias rūsių patalpas, kad ekstremalios situacijos atveju būtų, kur pasislėpti, pasirūpino, kad būtų atgabenti konteineriai atliekoms iš rūsių sukrauti. Tai gyventojams nekainavo. Ateityje, gavus gyventojų paklausimų, yra galimybė vėl organizuoti tokią akciją.
KAS Plungės rajone nėra visiškai sukomplektuoti – planuojama įsigyti būtiną inventorių. Procesą riboja finansavimas.
Savivaldybė akcentuoja, kad už statinių parengimą ir techninę būklę atsako jų valdytojai, o administracija daugiausia koncentruojasi į koordinavimą ir projektų įgyvendinimą. Artimiausiu metu planuojamos civilinės saugos pratybos, skirtos gyventojų evakavimo ir priėmimo scenarijams.
Rietavo savivaldybė
Rietavo savivaldybėje dauguma priedangų įrengtos Savivaldybės, švietimo, kultūros ir kituose viešosios paskirties pastatuose. Daugiabučių rūsių ženklinimas nevykdomas, nes jie dar nėra įtraukti į oficialius priedangų sąrašus – pirmiausia tam reikia įvertinti technines galimybes, gauti gyventojų pritarimą.
Įvykus ekstremaliai situacijai, jei prireiktų, šiandien būtų naudojamos visos oficialiai parinktos priedangos. Vis dėlto kol kas ne visos jos atitinka siekiamą techninį lygį. Pagrindiniai dalykai, prie kurių dar reikia padirbėti, – vėdinimo sistemos, rezervinis elektros tiekimas, evakuaciniai išėjimai, apsauga nuo stiklo šukių, gaisro aptikimo sistemos ir pritaikymas žmonėms su negalia.
Šiuo metu infrastruktūros gerinimo darbai vykdomi 3 Rietavo miesto priedangose: Lauryno Ivinskio gimnazijoje, lopšelyje-darželyje, socialinės paskirties gyvenamajame pastate Plungės gatvėje.
KAS taip pat dar nėra visiškai sukomplektuoti ilgalaikiam gyventojų priėmimui. Reikalingas inventorius – gultai, antklodės, higienos ir pirmosios pagalbos priemonės – kaupiamas palaipsniui pagal finansines galimybes. Savivaldybė pripažino, kad civilinės saugos finansavimo pakanka tik svarbiausiems darbams, o didžiausias poreikis išlieka dėl infrastruktūros ir inžinerinių sprendimų gerinimo.
Rietavo savivaldybės administracijos patarėja (parengties pareigūnė) Egidija Martinkutė sakė, kad gyventojų pasirengimas po truputį gerėja, tačiau jis vis dar nevienodas.
„Todėl mūsų tikslas – kalbėti ne gąsdinant, o praktiškai: ką žmogus turi padaryti šiandien, kad krizės metu jaustųsi saugiau ir būtų mažiau chaoso. Vadinkime tai ne „diena X“, o atsakingu pasirengimu, nes juk kuo aiškiau būna iš anksto, tuo ramiau ir saugiau veikiame tada, kai sprendimams priimti laiko jau nebėra“, – komentavo specialistė.
Skuodo rajonas
Skuodo rajone priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių tinklas yra suformuotas ir pažymėtas specialiais ženklais. Dalis infrastruktūros pritaikyta viešuosiuose pastatuose, o ženklinimas finansuotas iš valstybės civilinės saugos lėšų.
Savivaldybė akcentavo, kad daugiabučių rūsių pritaikymas priedangoms vyksta per administratorių iniciatyvas, o vienas pirmųjų projektų jau pradėtas gavus Valstybės gynybos fondo finansavimą. Tuo pat metu vykdomas nuoseklus priedangų ir KAS stiprinimas, siekiant jas visiškai aprūpinti būtiniausia įranga – nuo vietų iki vandens talpų ir kitų priemonių. Šių statinių parengtis gerinama etapais, naudojant valstybės finansavimą: 2025 metais priedangų infrastruktūrai atnaujinti buvo skirta 200 tūkst. eurų, o 2026 metais skirta per 137 tūkst. eurų.
Savivaldybė taip pat vykdo civilinės saugos pratybas, modeliuoja gyventojų evakuacijos scenarijus, vertindama realius logistikos ir infrastruktūros iššūkius.
„Teorinis planas popieriuje ne visada sutampa su realybe – tik praktiniai modeliavimai parodo, kaip institucijos iš tikrųjų geba veikti kartu, kur stringa logistika ir kur reikia tobulinti pasirengimą“, – faktinių pratybų, leidžiančių pamatyti realias sistemos spragas, svarbą akcentavo Skuodo rajono savivaldybės parengties pareigūnė Edita Jautakienė.
Telšių rajonas
Telšių rajone iš numatytų priedangų dalis jau pažymėtos specialiais ženklais, tačiau ženklinimo procesas tęsiasi. Savivaldybė nurodo, kad priedangos daugiausia įrengtos pastatų rūsiuose, pusrūsiuose, cokoliniuose aukštuose. Daugiabučių rūsiai rajone oficialiai nėra įtraukti į priedangų sąrašus, todėl jų sutvarkymo klausimas paliktas gyventojams ir administratoriams.
Nors objektai laikomi tinkamais trumpalaikei apsaugai, daliai jų vis dar trūksta techninio parengimo. Dažniausiai minimi trūkumai – nepakankama ventiliacija, rezervinio elektros tiekimo nebuvimas, ribotos sanitarinės galimybės, nepritaikymas žmonėms su negalia.
Iš 74 rajone numatytų KAS 46 yra parengti naudoti, t. y. galėtų būti greitai pritaikyti ekstremaliosios situacijos atveju. Šiems statiniams aprūpinti būtinomis priemonėmis iš valstybės biudžeto skirta daugiau nei 223 tūkst. eurų. Preliminarus projekto įgyvendinimo laikotarpis buvo numatytas nuo 2025 m. gegužės 28 iki gruodžio 14 d.
Telšių rajono savivaldybės administracijos patarėjo, parengties pareigūno funkcijas atliekančio Arturo Petrausko pastebėjimu, gyventojų susidomėjimas civiline sauga pastaraisiais metais išaugo, tačiau pasirengimo lygis vis dar nevienodas.
„Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad „dienos X“ atveju gyventojai žinotų, kur vykti, kaip elgtis ir kokių veiksmų imtis. Civilinės saugos srityje svarbiausias prioritetas išlieka žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga, ypatingą dėmesį skiriant labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms – vaikams, senjorams ir žmonėms su negalia“, – teigė A. Petrauskas.
Apibendrinimas
Vakarų Lietuvos savivaldybių priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių sistema šiuo metu vis dar formuojama, o ne galutinai sukurta.
Visose savivaldybėse nėra slėptuvių – pagrindinė civilinės saugos infrastruktūra remiasi priedangomis ir KAS, dažniausiai įrengtais viešuosiuose pastatuose. Savivaldybių vaidmuo šioje srityje daugiausia yra koordinacinis: jos sudaro sąrašus, pasirūpina ženklinimu, planuoja tinklo plėtrą, administruoja infrastruktūros atnaujinimo ir pritaikymo projektus. Infrastruktūros stiprinimas didžiąja dalimi priklauso nuo valstybės skiriamo finansavimo, todėl plėtra vykdoma etapais ir skirtingu intensyvumu.
Nors priedangų tinklas formaliai egzistuoja, realus jų parengimo lygis nevienodas – daliai objektų vis dar trūksta inžinerinių sprendimų, įrangos ir visos komplektacijos.
Taip pat išryškėja ribotas gyventojų įsitraukimas, ypač kalbant apie daugiabučių rūsių pritaikymą priedangoms. Bendra tendencija rodo: civilinės saugos sistema Vakarų Lietuvoje yra pereinamojoje stadijoje.
