Nugalėjo susižavėjimas kūriniu
Aštuoniolikmetė konkursui pasirinko versti savo mėgstamiausios knygos Rebekos Kuang romano „Babelis“ ištraukas. Viliją sudomino kūrinio tematika: romane pasakojama apie vaikiną atvykusį į Oksfordą studijuoti būtent vertimo mokslo.
Šią knygą ji atrado praeitais metais knygyne Anglijoje, ieškojusi ilgaamžio suvenyro. Vilija ten dalyvavo Oksfordo universiteto organizuojamoje vasaros stovykloje, siekusi gilinti anglų kalbos žinias.
Net ir ne gimtojoje šalyje
V. Vaitkutei pavyko pelnyti pripažinimą – ji laimėjo geriausios kurso mokinės titulą.
Šis romanas greitai tapo mėgstamiausia V. Vaitkutės knyga, tačiau dvejonių renkantis tekstą buvo. Iš pradžių ji ketino versti kitą, techniškai sudėtingesnį tekstą, tačiau vis tiek nugalėjo susižavėjimas šiuo kūriniu: „Kai darai tai, kas tau patinka, natūraliai sekasi gerai, todėl nutariau rinktis kūrinį „Babelis“.“
Būtent šis požiūris padėjo merginai iškovoti prizinę vietą. Vilija mano, kad jos asmeninis ryšys su knyga neliko nepastebėtas: „Manau, kad šį nuopelną gavau, nes vertėjai, vertinę mano darbą, pamatė, kad buvo versta nuoširdžiai.“
Konkurso patirtys
Verčiamas tekstas jaunajai vertėjai tapo nebe šiaip privaloma užduotimi, o tikru įkvėpimo šaltiniu. Vertimo procesas Vilijai buvo toks malonus, kad jis paskatino žengti šia kryptimi dar giliau: „Ši knyga pastūmėjo ne tik dalyvauti filologijos konkurse, bet ir studijuoti anglų kalbos filologiją.“
„Naudojau ir popierinius, ir elektroninius žodynus, tačiau „Google“ vertėju nesinaudojau, nes jis nesuteikia žodžio etimologijos, kuria remdamasi galiu pritaikyti geriausią vertimą“, – apie dvi savaites trukusį darbo procesą pasakojo V. Vaitkutė.
Pasak Vilijos, sunkiausia buvo versti savotiškus „burtažodžius“ vartotus tekste, kurie buvo parašyti kitomis kalbomis. Kad tiksliau išverstų šias teksto dalis vienuoliktokė naudojosi penkių skirtingų kalbų žodynais, gilinosi į žodžių etimologiją.
Šis išsamus žodžių nagrinėjimas merginą taip sužavėjo, kad ji savarankiškai pradėjo mokytis senovės graikų ir lotynų kalbų.
Pirmą kartą jaunųjų filologų konkurse dalyvavusi V. Vaitkutė į Kretingą parvežti I laipsnio medalio nesitikėjo. „Neišgirdus savo vardo tarp trečių vietų jau susitaikiau, kad nelaimėsiu, tad, tik sužinojus, kad laimėjau pirmąją vietą, mane apėmė euforija – kartu su lydėjusia anglų kalbos mokytoja iš laimės sušukome ir šokome iš vietų“, – su šypsena džiaugsmingą momentą prisiminė V. Vaitkutė.
Vertimo subtilybės
Vilijai itin įdomi kalbos formavimosi pusė: „Kalba man ne tik įrankis bendrauti, bet labiau žvilgsnis į tautų istoriją, nes kalba keičiasi dėl įvairių socialinių, istorinių priežasčių.“
Jaunųjų filologų konkurso laureatės nuomone – vertimas negali būti pažodžiui, jis reikalauja gilaus įsigilinimo į tekstą: reikia išanalizuoti veikėjų charakterius, sakinio struktūrą, atmosferą.
Lietuvių kalba kartais yra įvardijama kaip archajiška, istorinė kalba, kas dažnai trukdo vertėjams, nes yra sunkiau ieškoti atitikmenų moderniems terminams. Tačiau tai Vilijai netrukdo: „Kiekviena kalba turi savo sudėtingumų, tačiau, nemanau, kad jų reiktų atsikratyti, nes tai daro kalbą ypatinga. Laikausi tokios pasaulėžiūros, kad būtent netobulumai kuria grožį.“
Grėsmė vertėjo profesijai
Vilijos pasaulėžiūra apie netobulumus kuriančius grožį matoma ir jos nuomonėje apie dirbtinį intelektą. Vienuoliktokė įsitikinusi, kad mašina gali pažodžiui išversti, tačiau žmogaus netobulas vertimas suteikia tekstui netikėtumo, gyvumo.
Jos teigimu, būtent žmogaus vertimas, jo sukurta atmosfera, netikėti sinonimai ar netobulumai sukuria tekstui gyvą emociją. „Vertėjas yra kūrėjas, nes jis turi interpretuoti kūrinį sava kalba, o ne tiesiogiai „žodis į žodį“, – savo nuomonę paaiškino jaunoji vertėja.
Tačiau vis tiek vienuoliktokės nuomonė pesimistiška – ji mano, kad ilgainiui dirbtinis intelektas išstums iš rinkos gyvus vertėjus. Vilija akcentavo, kad tai įvyks ne dėl technologijų pranašumo: „Manau, kad dirbtinis intelektas pakeis vertėjus ne dėl to, nes įgis ypatingų vertimo talentų, o todėl, nes žmonių darbas bus per brangus. Visgi, šiais laikais vertiname ne kokybę, o kiekybę.“
Bet šios niūrios aktualijos aštuoniolikmetės eiti svajonių profesijos kryptimi nestabdo: „Nors ir manau, kad šioje profesijoje įsigalės dirbtinis intelektas, tačiau vertimo procesas man taip smarkiai patinka, kad su svajone atsisveikinti negaliu ir kaip nors „kovosiu“ su dirbtiniu intelektu“, – entuziastingai pasakojo V. Vaitkutė.
Platus akiratis
Vienuoliktokė domisi ne vien filologija – geriausia atsipalaidavimo forma po mokslų jai yra piešimas planšetėje.
„Menas – gyvenimo skatintojas, įkvepiantis džiaugsmo gyventi“, – savo laisvalaikio pasirinkimą apibūdino mergina.
V. Vaitkutė aktyviai domisi ir gilina žinias geografijos srityje. Šią gegužę ji taip pat laimėjo III vietą respublikinėje geomokslų olimpiadoje ir yra kviečiama į tarptautinį šios olimpiados etapą.
Nors geografija išimtis – tikslusis mokslas tarp Vilijos labiau mėgstamų humanitarinių, tam ji turi paaiškinimą: „Geografijoje irgi yra kūrybos, tik mažiau ir kitokios, paremta labiau žiniomis, logika.“
Tačiau šis laimėjimas geografijos srityje vienuoliktokės ateities planams netrukdo: „Geografija man irgi tinka ir patinka, tačiau savo kelionės į svajonių profesiją trajektorijos keisti neketinu, bet kas žino, dar daug gali nutikti.“
Elzė RUZGYTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
