Svarbiausia – saugumas
Asociacijos „Lietaus vaikai“ lėšų pritraukimo vadovė ir projekto iniciatorė Beata Veselienė papasakojo, kad pagrindinė projekto idėja gimė iš skaudžių patirčių bendruomenėje. Projekto pavadinimas – „Kviečiame keisti istoriją vandenyje ir išmokyti autistiškus vaikus plaukti“ – atspindi jo esmę: padėti autistiškiems vaikams jaustis saugiau vandenyje ir išmokti bent pagrindinių plaukimo įgūdžių.
„Skendimas yra viena dažniausių autistiškų žmonių nelaimingų mirčių priežasčių. Po kelių skaudžių netekčių mūsų bendruomenėje labai norėjosi padaryti viską, kad tokių istorijų būtų kuo mažiau“, – sakė B. Veselienė.
Pasak jos, projekto tikslas nuo pat pradžių buvo ne sportiniai rezultatai, o vaikų saugumas. Asociacija išsikėlė ambicingą tikslą – per pusmetį Lietuvoje suteikti galimybę 102 autistiškiems vaikams išmokti išsilaikyti vandenyje. „Mes nekalbame apie profesionalų sportą ar rekordus. Svarbiausia, kad vaikas mokėtų laikytis ant vandens, nebijotų baseino ir kritinėje situacijoje galėtų jaustis saugiau“, – akcentavo projekto sumanytoja.
Kretinga projekte irgi dalyvauja, nes rajone aktyviai veikia asociacijos „Lietaus vaikai“ bendruomenė. Pasak B. Veselienės, projekto įgyvendinimas skirtinguose miestuose vyksta nevienodai – vienur sudėtinga rasti trenerių, pasiryžusių dirbti su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais, kitur trūksta baseino užimtumo galimybių. „Mes treneriams rengiame metodinę medžiagą, pateikiame vizualinę informaciją, socialines istorijas, užtikriname papildomą pagalbą baseine. Tačiau ne visi ryžtasi dirbti su autistiškais vaikais, – atviravo pašnekovė. – Nepaisant to, tikslą tikimės pasiekti.“
Jaučia poveikį
Septynmetį Lauryną į Kretingos sporto centre vykstančias plaukimo treniruotes autistiškiems vaikams jo mama Jolanta Kontrimaitė-Biuso atvedė šių metų vasarį. Apie projektą kretingiškė sužinojo per asociaciją „Lietaus vaikai“ ir iš viešai skelbiamos informacijos. Pasak jos, pradžia nebuvo lengva – berniukui, turinčiam lengvą autizmo spektro bei dėmesio sutrikimą, reikėjo laiko priprasti prie naujos aplinkos, trenerių ir užduočių.
„Pirmose treniruotėse į baseiną lipdavau kartu su juo. Treneris parodydavo, ką reikia daryti, o aš viską dar kartą paaiškindavau Laurynui jam suprantamais žodžiais. Reikėjo labai daug kantrybės ir nuoseklumo“, – prisiminė mama.
Treniruotės vyksta kartą per savaitę, tačiau, anot Jolantos, pokyčiai įvyko gana greitai. Iš pradžių berniukas baseine jautėsi nedrąsiai, tačiau po truputį priprato, ėmė pasitikėti treneriu ir dabar jau į vandenį eina savarankiškai.
Didžiausią naudą šeima pastebi ne tik dėl plaukimo įgūdžių. „Svarbiausia net ne tai, kad jis mokosi plaukti, o socialiniai dalykai – bendravimas, gebėjimas išlaukti, klausyti, atlikti užduotis, jausti ribas naujoje aplinkoje. Jam labai svarbu patirti sėkmę ir džiaugsmą“, – kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, anksčiau bandymai Lauryną įtraukti į įprastas grupines treniruotes nebuvo sėkmingi, tačiau šiame projekte treneriai dirba kantriai, atsižvelgia į kiekvieno vaiko poreikius ir tempą. „Jis labai nori bendrauti, tik tam reikia daugiau laiko ir aiškesnių paaiškinimų. Grupinėse treniruotėse mes nesuspėdavome atlikti užduočių, vaikas jautė stresą. Dirbdami individualiai mes galime vaikui nubrėžti aiškias ribas aplinkoje, kuri jam svetima“, – sakė berniuko mama.
Ji pastebėjo ir emocinį poveikį: po treniruočių Laurynas tampa ramesnis, labiau susikaupęs. „Kitą dieną darželyje auklėtojos net pasako, kad jis būna neįprastai ramus. Fizinė veikla jam labai naudinga“, – tikino J. Kontrimaitė-Biuso.
Dalyvauti projekte, anot moters, jų šeimai prasminga: „Plaukimas tik dalis šios veiklos. Laurynas į baseiną eina noriai, labai laukia trečiadienių. Taip pat tokiu būdu mes socializuojam vaiką: mokomės išeiti į viešąsias erdves ir čia elgtis tinkamai, kad ir, pavyzdžiui, Lauryną turiu vestis į moterų persirengimo kambarį, nes jis vienas negali susiruošti baseinui, todėl ir čia mokomės tam tikrų elgesio taisyklių.“
Atsižvelgia į individualią situaciją
Plaukimo treneris Jonas Jokšas teigė, kad svarbiausias tokių treniruočių tikslas – ne sportiniai rezultatai, o vaiko saugumas vandenyje, pasitikėjimas savimi ir emocinė savijauta. „Pirmiausia siekiame, kad vaikas nebijotų vandens, priprastų prie aplinkos, jaustųsi saugiai. Tik po to pereiname prie plaukimo elementų“, – pasakojo treneris.
Anot jo, treniruotės su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais skiriasi nuo įprastų užsiėmimų. Čia svarbiausia – individualus priėjimas, ramus tempas ir aiški komunikacija. „Su tokiais vaikais niekur negalima skubėti. Vienam reikia daugiau laiko priprasti prie vandens, kitam – prie trenerio ar užduočių. Vadovėlio čia nėra, kiekviena situacija labai individuali“, – kalbėjo J. Jokšas.
Trenerio pastebėjimu, vanduo vaikams turi ir terapinį poveikį. „Tėvai ir darželių auklėtojai dažnai sako, kad po baseino vaikai būna ramesni, geriau išlaiko dėmesį. Vanduo ne tik fiziškai iškrauna, bet ir sensoriškai padeda atsipalaiduoti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Pirmosios treniruotės dažniausiai skirtos susipažinti su vandeniu – vaikai mokosi sušlapinti rankas, veidą, išbūti baseine. Tik vėliau pereinama prie plūduriavimo, kvėpavimo ir kitų plaukimo pagrindų. „Svarbiausia, kad vaikas pats norėtų bandyti. Jei jis nepasitiki, per prievartą nieko nepasieksi“, – sakė treneris.
Didelę reikšmę, anot jo, turi ir tėvų įsitraukimas. Dažnai pirmose treniruotėse jie būna šalia vaikų vandenyje, padeda nuraminti, padrąsina. „Kai tėvai aktyviai dalyvauja, progresas vyksta greičiau. Vaikui daug lengviau, kai šalia yra pažįstamas žmogus, – tikino J. Jokšas. – Mano praktikoje, tėvai labai aktyviai dalyvauja šiame procese, ir tai – džiugina.“
Nors projektas orientuotas į saugumą ir įgūdžių ugdymą, kai kurie vaikai gana greitai išmoksta ir savarankiškai plūduriuoti ar judėti vandenyje. „Svarbiausia, kad jie įgytų pasitikėjimo ir jaustųsi saugiai. Visa kita ateina po truputį“, – sakė plaukimo treneris.
