„Pamokos kitaip“ – naujos patirtys ne tik mokiniams

Ne per seniausiai Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įvyko tradicinis renginys „Pamokos kitaip“, kuris, anot gimnazijos direktoriaus dr. Kęstučio Trakšelio, atspindi šiuolaikinės mokyklos siekį plėsti ugdymo ribas ir kurti prasmingas, į mokinio poreikius orientuotas mokymosi patirtis.

„Ši iniciatyva yra reikšminga edukacinė praktika, leidžianti integruoti formalųjį ir neformalųjį ugdymą ir skatinti mokinius aktyviai dalyvauti pažinimo procese“, – K. Trakšelys akcentavo, kad per renginį mokiniai turėjo galimybę mokytis alternatyviais būdais: klausytis įvairių sričių specialistų paskaitų, dalyvauti praktiniuose užsiėmimuose, diskusijose ir kūrybinėse veiklose. Renginio vertę sustiprino ypač platus lektorių spektras – jame dalyvavo 33 aukštųjų ir profesinių mokyklų atstovai bei įvairių profesijų praktikai. „Toks tarpsektorinis bendradarbiavimas sudaro sąlygas mokiniams susipažinti su realiomis profesinėmis veiklomis, studijų kryptimis ir karjeros galimybėmis“, – neabejojo gimnazijos direktorius.
Teminis paskaitų ir veiklų spektras apėmė studijų pasirinkimo, profesinio orientavimo, mokslo ir technologijų pažangos, verslumo, meno, teisės, sveikatos ir pilietiškumo sritis. Tai sudarė prielaidas mokiniams plėsti akiratį, ugdyti kritinį mąstymą, drąsiau kelti klausimus ir reflektuoti savo ateities perspektyvas. Tokia ugdymo forma, renginio sumanytojų požiūriu, ne tik papildo turimas kompetencijas, bet ir skatina naujų gebėjimų formavimąsi, leidžia įgyti tiek teorinių, tiek praktinių žinių realaus pasaulio kontekste.
Įspūdžiais po renginio su „Pajūrio naujienomis“ pasidalinusi kretingiškė auditorė, auditorė kontrolierė, bendrovės „Optimus auditus“ vadovė Nijolė Zibalienė, auditoriaus specialybę pristačiusi kartu su Lietuvos auditorių rūmų direktore Egle Bogužaite-Miliauskiene, neslėpė, kad kalbėti mokinių auditorijai, bendrauti su jaunuoliais irgi buvusi nauja patirtis. „Esu įpratusi bendrauti su kolegomis, vesti seminarus auditoriams, finansininkams, buhalteriams, kuriems yra aiškūs finansiniai terminai, sąvokos. Mokinius sudominti buvo nelengva, nes auditas jiems buvo visiškai nesuprantamas procesas. Tačiau, kai pradėjome kalbėti apie tai, kaip auditas susijęs su verslu, o verslas jaunuolius, pasirodo, domina, bendrauti tapo kur kas lengviau“, – N. Zibalienės pastebėjimu, galvojantys tapti auditoriais jaunuoliai tam turėtų ruoštis iš anksto. Anot auditorės, visų pirma reikėtų įsivertinti, kad auditas nėra vien skaičiai, kad, be matematinio, reikia dar ir loginio mąstymo, gerų komunikabilumo įgūdžių, gebėjimų planuoti laiką, organizacinių savybių – visa tai praverčia bendraujant su įvairaus charakterio ir požiūrio verslo atstovais, įmonių vadovais ir finansininkais.
„Jaunuoliams buvo įdomu išgirsti, kad auditoriaus specialybė yra labai plataus spektro – galima dirbti ne tik audito įmonėse ir dar – palankiu režimu, ką leidžia padaryti šiuolaikinės informacinės technologijos, bet būti ir įmonių finansininkais, organizuoti verslą ir panašiai“, – kalbėdama apie tai N. Zibalienė rėmėsi savo karjeros pavyzdžiu, kai, 1997-aisiais išlaikiusi auditoriaus egzaminą ir padirbėjusi kelerius metus vienoje didžiausių tuo metu bendrovėje „Pačiolio auditoriai“, ji ryžosi dirbti savarankiškai ir įsteigti savo audito įmonę. Nuo 2013 m. N. Zibalienė Lietuvos auditorių rūmų teikimu yra patvirtinta auditore kontroliere – ji turi teisę atlikti kitų auditorių ir audito įmonių audito kokybės peržiūras, veda mokymus auditoriams auditorių kvalifikacijos kėlimo kursuose. Tačiau kelio tapti auditore pradžia buvo apskaitos ir finansų studijos, kurias ji pasirinko baigusi dabartinę Pranciškonų gimnaziją.
Pašnekovės teigimu, pristatyti auditoriaus specialybę ir veiklą gimnazistams buvo prasminga, kadangi šiuo metu Lietuvoje auditorių ir jų padėjėjų trūksta. „Net būdami studentai, nesvarbu, studijuoja teisę, ekonomiką ar kitus dalykus, jaunuoliai gali save išbandyti įsidarbinę audito įmonėse – o gal tas darbas patiks ir nauja patirtis bus impulsas išsilaikyti auditoriaus egzaminus“, – jaunuoliams patarė
N. Zibalienė.
Kokius egzaminus reikia laikyti, paaiškino Lietuvos auditorių rūmų direktorė E. Bogužaitė-Miliauskienė, Vilniaus universiteto atstovai supažindino su finansų specialybe šioje aukštojo mokslo įstaigoje.
O tęsdamas mintį apie gimnazijoje kasmet vykstantį renginį „Pamokos kitaip“ K. Trakšelys akcentavo, kad tai vienas gimnazijos prestižinių renginių, atspindinčių institucijos strateginę kryptį – būti modernia, inovatyvia ir patrauklia ugdymo įstaiga. „Augantis mokinių skaičius – prognozuojama, kad artimiausiais mokslo metais jis viršys 600, – rodo stiprėjantį tiek mokinių, tiek jų tėvų pasitikėjimą gimnazija. Vadinasi, mūsų institucija geba sukurti patrauklią, saugią ir įtraukią mokymosi aplinką. Tokie renginiai, kaip „Pamokos kitaip“, tampa neatsiejama ugdymo kultūros dalimi, prisidedančia prie mokinių užimtumo, patyčių prevencijos, teigiamos emocinės atmosferos kūrimo ir visapusiško asmenybės ugdymo. Drąsiai galima teigti, kad ši iniciatyva ne tik turtina ugdymo procesą, bet ir stiprina gimnazijos, kaip pažangios ir bendruomeniškai atsakingos institucijos, identitetą, orientuotą į ateities iššūkiams pasirengusio jauno žmogaus ugdymą“, – neabejojo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius K. Trakšelys.

Parašykite komentarą