Kas iš tiesų (ne)gresia Kretingos ligoninei

Diskusiją įplieskė rajono mero ir kai kurių politikų vieši pareiškimai, kad ministerija ruošiasi uždaryti Kretingos ligoninę, tiksliau paversti į slaugos ligoninę. Ankstesniais metais tokio pavojaus iš tiesų būta ir buvę rajono vadovai, Seimo narys Antanas Vinkus įdėjo daug pastangų Kretingos ligoninei išsaugoti. Tačiau šiandieną turime pripažinti, kad mūsų ligoninė nebėra ta, kurią galima gąsdinti nepagrįstomis prielaidomis. Priešingai – tokie rajono politikų pareiškimai tik didina neapibrėžtumą tarp ligoninės esamų ir būsimų medikų bei trukdo ligoninės vadovams pritraukti specialistus ir plėsti paslaugas.
Sveikatos apsaugos sritis yra itin jautri, paliečianti kiekvieną mūsų. Todėl, ypač viešojoje erdvėje, būtina kalbėti atsakingai, remiantis faktais, o ne žongliruoti lozungais, emocijomis. Prieš pradedant diskutuoti svarbu aiškiai įvardinti rajono gydymo įstaigos veiklą šiandieną reglamentuojančias, veikiančias nuostatas. To komitete pasigedau.
Jaučiu pareigą paaiškinti, kas iš tiesų šiuo metu vyksta: šių metų balandžio 23 d. Sveikatos apsaugos ministerija pateikė suinteresuotoms šalims derinti iki šiol galiojančių nutarimų pakeitimų projektus. Siūloma keisti praėjusios kadencijos Vyriausybės nutarimus, pakeitimai turėtų įsigalioti nuo šių metų liepos 1 d. Visos suinteresuotos šalys pastabas dėl siūlomų pakeitimų turi pateikti iki gegužės 8 d. Toks procesas nėra naujas – tai įprasta mūsų valstybės teisėkūros praktika. Gauti pasiūlymai ir argumentai būna apsvarstomi ir tik po to ruošiami galutiniai nutarimų projektai, kuriuos galiausiai tvirtina Vyriausybė.
Trumpai apie tai kaip dabartinių nutarimų siūlomos korekcijos galėtų paveikti ir mūsų ligoninę, atsilieptų rajono gyventojams. Pagal iki šiol tebegaliojančius teisės aktus nuo 2026m. liepos 1 d. įsigaliotų nauji reikalavimai gydymo įstaigoms, siekiančioms teikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamas stacionarias paslaugas. Pokyčiai susiję su reikalavimu užtikrinti numatomas minimalias paslaugų apimtis ir nustatytus jų kokybės kriterijus.
Pagal šią tvarką, nuo liepos 1 d. akušerijos paslaugos būtų finansuojamos tik toms ligoninėms, kurios per metus priima ne mažiau kaip 600 gimdymų. Jeigu konkrečioje apskrityje tokio masto įstaigos nėra, būtų galima išimtis – paslaugas galėtų teikti ta ligoninė, kuri turi didžiausią gimdymų skaičių regione, bet ne mažesnį negu 300. Akušerijos paslaugos mūsų ligoninėje jau nėra teikiamos, todėl šis pakeitimas aktualus kitoms ligoninėms ir kitų rajonų gyventojams.
Panašūs principai turėtų būti pradėti taikyti ir chirurgijos srityje. Ligoninėms buvo numatyta atlikti bent 1 tūkst. 100 operacijų per metus, arba užtikrinti, kad chirurginės paslaugos pacientams būtų suteiktos ne vėliau kaip per vieną valandą. Vaikų ligų stacionarinėms paslaugoms teikti taip pat nustatyta riba – ne mažiau kaip 1 tūkst. 100 atvejų per metus, su galimybe taikyti išimtis regionuose, kur nėra šias paslaugas teikiančių didesnių įstaigų. Be to, vaikų gydymo paslaugas teikiančios ligoninės turės užtikrinti ir kitų svarbių sričių – intensyviosios terapijos, chirurgijos ir vidaus ligų gydymo paslaugas.
Diskutuojant Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitete buvo paskleista netiksli informacija apie chirurgijos paslaugas – mūsų Kretingos ligoninė kiekybinius kriterijus dėl chirurginių paslaugų įvykdo, todėl šis pakeitimas mūsų ligoninės neliečia. Tačiau mums visiems lieka labai aktualus klausimas dėl vaikų ligų stacionarinių paslaugų, kurios šiuo metu ligoninėje yra teikiamos.
Vyriausybės nutarimų pakeitimų projektuose vienas pagrindinių siūlymų – stiprinti geografinį paslaugų organizavimą. Numatyta, kad kiekvienos apskrities centre turėtų veikti bent viena ligoninė, teikianti šešias svarbiausias paslaugas: chirurgijos, vidaus ligų, vaikų ligų, akušerijos, intensyviosios terapijos ir intensyviosios priežiūros. Ši nuostata yra svarbi stiprinant regionus, kadangi Lietuvoje turime dešimt apskričių.
Sveikatos apsaugos ministerijos parengtuose dokumentuose siūloma numatyti, kad didesnėse savivaldybėse, kuriose gyvena daugiau negu 40 tūkst. gyventojų, būtų privaloma užtikrinti bent penkias iš šių paslaugų. Papildomi reikalavimai numatomi ir pačioms ligoninėms. Jos turėtų teikti bent dviejų profilių stacionarines paslaugas ir užtikrinti skubią pagalbą visą parą. Siūloma aiškiai diferencijuoti chirurgijos paslaugas: sudėtingas operacijas atliekančios įstaigos turėtų turėti intensyviosios terapijos padalinius ir atlikti 1 tūkst. 100 operacijų per metus, o mažesnio sudėtingumo chirurgiją teikiančios – užtikrinti intensyviosios priežiūros paslaugas ir mažesnes – 700 operacijų apimtis. Kaip jau ir minėjau, Kretingos ligoninėje šios paslaugos siekia nustatytus kriterijus, todėl šis pakeitimas ligoninei grėsmių nekelia.
Paskutinis ir daugiausia dėmesio sulaukiantis pakeitimas yra dėl vaikų sveikatos priežiūros. Nuo liepos 1 d. turėtų įsigalioti dar praėjusios Vyriausybės patvirtinta nuostata, reikalaujanti, kad per pastaruosius dvejus Vaikų ligų skyriuje kasmet būtų gydyta ne mažiau kaip 1 tūkst. 100 vaikų. Ką tai reiškia? Nekeičiant šio nutarimo, nuo liepos 1 d. šioms paslaugoms nebūtų skiriamos privalomojo sveikatos draudimo lėšos ir Kretingos ligoninėje Vaikų ligų skyriaus liepos 1 d. neliktų. Keisčiausia, kad Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdžio metu ši informacija apie nuo liepos 1 d. automatiškai įsigaliosiantį reikalavimą nebuvo akcentuota. Ar šią nuostatą reikia keisti? Būtina keisti! Minėtos nuostatos įgyvendinimo terminą buvo nukėlusi tiek praeitos kadencijos Vyriausybė, tiek dabartinė. Ar būtų galima šį terminą nukelti ir vėl? Manau, kad taip, bet esamos problemos termino nukėlimas neišsprendžia. Esant dabartinei situacijai, mažėjant pacientų ligoninės gali pradėti pačios uždarinėti nuostolingus vaikų ligų skyrius, todėl yra būtina ieškoti tvaresnio šių skyrių išlaikymo modelio.
Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų parengtame nutarimo projekte siūloma stacionarines paslaugas koncentruoti didesniuose centruose, o mažesnėse gydymo įstaigose plėtoti ambulatorines ir dienos stacionaro paslaugas, skiriant papildomą valstybės finansavimą šioms paslaugoms. Nutarimo projekte yra numatyta galimybė išlaikyti ir nuostolingai dirbančius vaikų ligų skyrius, savivaldybėms prisidedant iš savų biudžetų, kai už stacionarines vaikų ligų gydymo paslaugas skiriamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų skyriui išlaikyti nepakanka.
Ar šis ministerijos siūlymas diskutuotinas? Manau, kad tikrai taip. Pasiūlymus ir jų argumentus suinteresuotoms institucijos dar galima teikti visą šią savaitę. Tvarių finansavimo modelių, kad rajonų ligoninėse išlaikytume ir paslaugas vaikams, reikia surasti.
Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje pasigedau Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko. Manau, kad daugiau negu 20 metų vadovavimo gydymo įstaigoms patirtį sukaupęs, Kretingos ligoninę sustiprinęs ir aiškią jos viziją turintis žmogus būtų galėjęs profesionaliai paaiškinti esamą situaciją. Tačiau politikai net nepasivargino komiteto posėdžio laiko suderinti su vyr. gydytojo darbotvarke. Neabejoju, jog žinojo, kad tądien mūsų ligoninės vadovas dalyvauja Lietuvos ligoninių asociacijos konferencijoje kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos viceministru, Ligonių kasų vadovu ir kitų rajoninių ligoninių vadovais. Nederino, nes galimai nenorėjo išgirsti nepatogių ligoninės vadovo pastabų, kad ministerijos pokyčių projektas neliečia Kretingos ligoninės chirurgijos paslaugų, reanimacijos skyriaus, kad šiandieną ligoninei nuostolingo Vaikų ligų skyriaus problemą būtina spręsti.
Susidaro įspūdis, kad šis skubiai sušauktas komiteto posėdis labiau buvo skirtas pateisinti nenorą teikti Savivaldybės tarybai spręsti klausimą dėl ligoninės vadovo nuo praėjusio rudens siūlomos priestato statybos, kad būtų galima esamose administracijos patalpose plėsti reabilitacijos paslaugas. Šiandieną svarbiausia ne kurstyti baimes, o ieškoti sprendimų. Atsakingai, argumentuotai ir bendradarbiaujant.