Įvykis įrašytas į istoriją
Kretingos rajono švietimo centro rūpesčiu surengtos olimpiados pradžioje metodininkė Simona Mikelkevičienė pristatė svečius: šios olimpiados iniciatorių pedagogą Aleksą Kulvietį, Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėją Astą Burbienę, Švietimo centro direktorę Loretą Jurgutienę ir Pranciškonų gimnazijos direktorių Antaną Šneideraitį.
Sveikintojai akcentavo šios dienos svarbą, nes tai ne tik 3 regiono miestus vienijantis ir mokinių tarpusavio bendrystę puoselėjantis renginys, bet – ir pirmasis žingsnis, siekiant tautų pažinimo per ispanų kalbą, kuria kalba didelė dalis pasaulio populiacijos.
„Šis įvykis – neeilinis, jis bus įrašytas į mūsų miesto istoriją. Kuo daugiau išmokstame kalbų, tuo esame turtingesni ir atviresni pasauliui. Šiuo metu rasti pedagogų, kurie gebėtų sudominti ir suburti mokinius mokytis naujų kalbų, gana sudėtinga, todėl labai džiaugiamės, kad mūsų krašte yra tokių žmonių“, – kalbėjo A. Burbienė, mokiniams linkėdama sėkmės, atveriant duris naujų kalbų mokymusi ir gyvenimo patirtims.
L. Jurgutienė šią dieną taip pat įvardijo kaip kuriamos naujos tradicijos įvykį, kuris, tikėtina, turės tęstinumą. O A. Šneideraitis pastebėjo, kad jau pats žodis „olimpiada“ kilęs iš prieškrikščioniškųjų laikų – 800 m. pr. Kr. Atėnuose sportininkai varžėsi Olimpo dievų garbei: „Iš senų laikų atėjusi tradicija skatina konkuruoti tarpusavio pagarba vienas kitam. Žinios – svarbu, tačiau pagarba – svarbiau. Todėl sveikinu kiekvieną – jūs jau šiandieną visi esate nugalėtojai.“
Olimpiados žinias vertins specialistų komisija: Vilniaus universiteto lyginamųjų literatūros studijų asistentė dr. Maria Sebastia Saez, Filologijos fakulteto asistentas Alfonso Rasco Caballero ir Kauno technologijos universiteto socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto asistentas dr. Ricard Enguix Barber. Rezultatai bus žinomi gegužės viduryje.
Ispanų kalbos žinios – iš Kolumbijos
„Pajūrio naujienos“ pakalbino šios olimpiados sumanytoją pedagogą Aleksą Kulvietį, kuris moko ispanų kalbos mokinius ir studentus 7-iose Kretingos ir Klaipėdos švietimo įstaigose: be Pranciškonų gimnazijos, dar – Klaipėdos universitete, Klaipėdos licėjuje, Vytauto Didžiojo ir „Varpo“ gimnazijose, „Vilnius Tech“ Lietuvos jūreivystės akademijoje, Verslo kolegijoje.
„Atsidūriau šiose įstaigose ne šiaip sau: šių žmonių pats neieškojau, tiesiog atsirado poreikis, ir jie susirado mane patys. Aš ir mokiniams sakau: į įvykius reikia žiūrėti pozityviai, su perspektyva – mūsų pasaulis plečiasi ir kartu siaurėja, atrodytų, Ispanija ir Pietų Amerika, iš kur esu kilęs, toli, bet kartu – ir labai arti“, – įsitikinęs A. Kulvietis.
Jo manymu, simboliška, kad jis moko ispanų kalbos būtent Lietuvoje. „Į Lietuvą atvykau beveik nemokėdamas lietuvių kalbos, bet su intencija ją išmokti. O dabar situacija apsivertė aukštyn kojomis – ir lietuviškai išmokau, ir perduodu tai, ką iš prigimties moku, – kalbėjo A. Kulvietis, beje, be gramatinių klaidų, tik su ispanišku akcentu. – Esu trečiosios kartos Kolumbijos lietuvis: mano senelis Eugenijus Kulvietis, kilęs iš Panevėžio, prieš karą išvyko į Kolumbiją. Ten vedė, senelė ir motina – abi kolumbietės. Mano istorija – tai atskiras pasakojimas, susijęs su senelio kryždirbyste ir per meną man perteikta meile Lietuvai. Būtent ši meilė atvedė mane į Lietuvą, kur sutikau ir savo žmoną Kristiną.“
Įkūrė pedagogų asociaciją
Pašnekovas neslėpė: už tai, kad šiandieną jis gerai kalba lietuviškai, jis ir esąs dėkingas žmonai – Kristina yra filologė, lietuvių kalbos specialistė. Tačiau, esat ispanų kalbos poreikiui, ir trūkstant specialistų, ji ėmėsi dėstyti ir ispanų kalbą Klaipėdos universitete – šnekamosios kalbos išmokusi bendraudama šeimoje, ją tobulino.
„Nors pagal specialybę esu ekonomistas, Lietuvoje baigiau baltistikos studijas, dabar studijuoju magistrantūrą La Riojos universitete Ispanijoje, žmona taip pat ketina ten kelti kvalifikaciją. Įdomi detalė – žmona tapo ir mano kolege, o sūnus Gervydas – mano mokinys Klaipėdos licėjuje“, – nuotaikingai kalbėjo A. Kalvietis.
Jis tikino kartu su kolegomis pernai įkūrę ALPE – Lietuvos ispanų kalbos mokytojų asociaciją, vienijančią visus Lietuvoje ispanų kalbos mokančius pedagogus, kad jie galėtų vieningai tobulinti šios kalbos ugdymą ir formavimą. Užduotis šiai olimpiadai parengė ALPE ir Vilniaus universiteto dėstytojų komanda – atsižvelgiant į mokinių gebėjimų lygį, jos apėmė teksto suvokimą, klausymo užduotis, gramatikos žinių taikymą.
„Palaikome ryšius su Ispanijos konsulato garbės konsulu Vytautu Lygnugariu, kuris remia mūsų iniciatyvas ir ketina atvykti, įteikiant diplomus ir simbolines dovanas šios olimpiados nugalėtojams“, – teigė pedagogas.
