Literatūriniai vingiai
Abi mokinės savo haiku kelionę pradėjo ten pat: Kretingos rajono Salantų gimnazijoje „Teksto kūrėjų klubo“ būrelyje. Ten moksleivės tobulina kūrybinio rašymo įgūdžius atlikdamos įvairias užduotis, kuriant tekstus. Merginos prisipažino, kad būtent šio būrelio ir jo vadovės Adelės Žeimytės veikla paskatino žengti pirmuosius žingsnius kūryboje.
Haiku yra viena iš daugybės mokinių kuriamų tekstų: salantiškės rašo sonetus, odes, straipsnius, anotacijas, o Natalija kartu su draugėmis yra parašiusi ir dramą. Tokia žanrų gausa merginoms leidžia visapusiškai atsiskleisti kūryboje.
Natalija su haiku „supažindino“ lietuvių kalbos mokytoja per būrelį, kuriame mergina atrado šio žanro žavesį. Ievą haiku sudomino galimybe glaustai perduoti stiprią mintį. „Mane patraukė subtilumas – keliais žodžiais eilėraštyje išreiškiama emocija ar net visa istorija“, – pastebėjo keturiolikmetė.
Nors parašyti 17 skiemenų tekstą gali pasirodyti nesudėtinga, moksleivės greitai suprato, kad tikrovė kitokia. „Iš pradžių maniau, kad bus lengva, nes haiku pasirodė kaip trumpesnė eilėraščio forma, bet, pradėjusi kurti supratau, kad šios trys eilutės reikalauja tiek pat minčių, atidumo, pastangų“, – dalijosi jau dvejus metus haiku kurianti N. Alminaitė.
Griežtos taisyklės – ne kliūtis
Griežtos haiku taisyklės salantiškėms ne kliūtis. Priešingai, merginoms jos padeda plėsti žodyną, ieškoti išradingų sprendimų. „Jei sugalvoju tinkamą žodį užbaigti eilutei, tačiau jis turi per daug skiemenų, tenka pakrutinti galvą, paieškoti naujų žodžių. Taip skatinu savo kūrybiškumą“, – tikino Natalija.
I. Narvilaitė antrino, kad skieKūrybinis procesas jaunosioms poetėms ne tik teorija ar taisyklių laikymasis, tai ir idėjų medžioklė, kuri joms vyksta skirtingai. Natalija, kurdama haiku, kruopščiai konstruoja nuo raktinių žodžių, kuriuos vėliau apipina frazėmis. Geriausiai jai sekasi dirbti visiškoje tyloje, patogiai įsitaisius.
Ievai mintys ištinka netikėtai: sėdint autobuse, pamokose, ruošiant namų darbus. Kad idėjos neišgaruotų, ji turi sumanų sprendimą: „Kadangi mintys kyla spontaniškai, svarbu jų nepamiršti. Todėl su savimi visada turiu lapelių, kad galėčiau greitai užsirašyti mintis.“
Jausmai per Palangos vyzdį
Nors rašymo strategijos skiriasi, abi merginos siekia to paties – kad jų tekstai neliktų tuščiais žodžiais skaitytojui.
N. Alminaitei nėra itin svarbu, ką konkrečiai pajus skaitytojas. Devintokei svarbiausia, kad kūrinys pačiai jai patiktų, atspindėtų jos vidinę būseną. „Patirti išgyvenimai formuoja mano požiūrį į pasaulį, o mano požiūris į pasaulį toliau formuoja mano kūrybą“, – savo kūrybinį principą apibūdino salantiškė.
Ievos požiūris šiek tiek kitoks: „Norėčiau, kad skaitytojas pajustų tylų emocijų virsmą – ramybę, kurioje slepiasi ir liūdesys, ir švelnumas.“
Konkurso temą – Palangą, jaunosios poetės perteikė per asmenines patirtis. Natalijai kurortas labiau primena laiką kartu su draugais ir šeima prie jūros. Jaunoji poetė akcentavo, kad jos ryšys su miestu neapsiriboja tik atostogomis: „Paskutinėje eilutėje rašiau, kad grįžta mano širdis, o ne aš pati. Taip norėjau perteikti mintį, kad mano siela visada turės ypatingą vietą Palangai ir ten grįšiu nebūtinai fiziniu kūnu, bet bent jau mintimis.“
Ievos eilėraštyje šis pajūrio miestas atgyja per garsus: J. Basanavičiaus gatvę, erzinančius kirus, gatvės muzikantų skambesius. „Visa tai man siejasi su tylia, melsva nuotaika – tarsi prislopinta pajūrio akimirka“, – apibūdino aštuntokė, haiku eilutėmis siekusi perteikti šią Palangos atmosferą.
Konkursas – ne kūrybos pabaiga
Suvokimas, kada haiku jau baigtas, salantiškėms vis dar savotiška mįslė. Natalija darbą sustabdo pajutusi, kad idėją pavyko išgryninti iki norimo rezultato. Ievai – tai gilus vidinis jausmas: „Deja, tiksliai to apibūdinti dar negaliu, bet perskaičius haiku garsiai, krūtinę užplūsta šiluma, ausyse suskamba tyla, o lūpose lieka lengvas sūrumas – taip ir suprantu, kad jis baigtas.“
Jaunosios poetės sustoti neketina, tvirtino, kad toliau kurs, o šis įvertinimas konkurse – vertingas postūmis pirmyn. „Taip, tikrai kursiu ir toliau. Šis laimėjimas man buvo svarbus paskatinimas ir tarsi patvirtinimas, kad galiu perteikti savo mintis ir kad mano kūryba yra vertinama“, – teigė Ieva.
—
Salantų gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Adelės Žeimytės komentaras apie mokinių darbus:
– Salantų gimnazijoje jau daug metų buriu mokinius į „Teksto kūrėjų klubą“. Šiame būrelyje atliekame įvairias įkvepiančias veiklas tiek grupėje, tiek daug laiko skiriame ir individualiems kūrybiniams ieškojimams. Ir Ieva, ir Natalija yra šio klubo narės. Natalija jaukinasi žodį ir ieško originalios, savo individualios raiškos jau 3 metus. Su ja visada įdomu diskutuoti, žavi pastabumas, subtilumas ir didžiulė atsakomybė. Ieva klubo veikloje pradėjo dalyvauti šiemet. Dar žingsnelis po žingsnelio susipažįstu su šia jaunąja kūrėja, bet nuo pirmųjų dienų matau, kaip akyse dega noras keliauti į kūrybinį nuotykį.
Nors dalyvaujame ne viename konkurse ir džiaugiamės, kai darbai pastebimi ir gerai įvertinami komisijos, bet man, kaip mokytojai, įdomiausias ir svarbiausias yra kūrybinis procesas. Ieškojimas, atradimas, kūrybinis augimas labai džiugina. Nebūtina užimti prizinių vietų. Jeigu mokiniai užsikrečia kūrybiniu procesu ir kuria žodžio prasmę, geba ją perskaityti ir kitų sukurtose knygose (abi kūrėjos daug skaitančios), vadinasi, mano darbas turi prasmę. Haiku – labai subtilus, talpus žanras. Tai trumpa ir gili kūrybinė meditacija. Raginu savo kūrėjas ir kasdienybėje stabtelėti, pasigėrėti akimirka ir įprasminti ją 17 skiemenų tekstu. Dabar už lango toks gražus pavasaris, o visai netoli ir išsvajotoji vasara. Linkiu kiekvienam sustabdyti jaukiausias, įspūdingiausias akimirkas poetiniame žaisme.
Elzė RUZGYTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
