Diena, kai viskas apsivertė aukštyn kojom
Ar kartais susimąstote, koks būtų jūsų pasaulis, jei bent kažkas pasikeistų? Ar eitumėte į tą pačią mokyklą, ar darbą, ar pagalvotumėte apie kitokį rytojų? Kartais mes turime apversti savo pasaulį aukštyn kojom ir pradėti dieną kitaip, kad sužinotume. Jei balsai galvoje pagaliau nutiltų, gal tu taptum garsesnis ir, jei baimė dingtų, gal šoktum su parašiutu iš lėktuvo. Tiek daug abejonės žudo žmogų. Tiesa ta, kad žmogaus gyvenimas kiekvieną dieną verčiasi kaip stalo žaidimų kauliukas, tik mes patys stovime vietoje. Todėl, užuot klausinėjus, būtų vertą pradėti veikti. Tik tada, kai apverčiame sniego gaublį, pradeda snigti.
Marija KALNIŪTĖ
—
Slapta naktis
Slaptai naktį gyvūnai pabunda,
jie vaikšto po kiemus,
nepastebimi, nes labai tamsu.
Labiausiai jiems patinka žaisti
žmonių kiemuose.
Slaptą naktį visur tamsu.
Slaptą naktį visi miega,
o mėnulis šviečia šviesiai.
Žvaigždės spindi, gyvūnai laksto po kiemus.
Slaptą naktį niekas nenori eiti į lauką, nes yra tamsu,
bet gražu – matosi tik mėnulis su žvaigždėmis ir Grįžulo Ratai.
Liepa ČESNULYTĖ
—
Pasaulis po 100 metų
Kaip jis atrodys, koks bus žmogus
Kaip žaliuos pievos, kai gamtos nebebus
Kamuoja žmogų šios įkyrios mintys galvoje
Technologijų, niokojimo ir griūties apsuptyje
Gi dabar taip niūru ir baisu
Supa karai, žmogus po galingųjų padu
Jis nežino, kur dėtis ir ką padaryti
Tik žino jis vieną – reikia blogį nuvyti
Susapnuoja jis sapną, gražų, stebuklingą
Širdžiai gerą ir sielai šiltą
Ten gamta žydi, žmogaus siela kartu
Kaip kadaise buvo senuoju laiku
Bet iš tiesų šis sapnas
Tik noras žmogaus slaptas
Kad pasaulis pasikeistų
Ir žmogaus už klaidas neteistų
Pasaulis gražus, žmogus jam malonus
Pievos žaliuoja ir gamta gyvuoja
Technologijos šaly, sugrįžta artumas
Tik vienas sapnas ir į pasaulį grįžta užmirštas žmogiškumas

