Šakų nedegina: atranda saugesnius būdus tvarkytis

Pavasaris daugeliui gyventojų siejasi ne tik su atbundančia gamta, bet ir su intensyviais aplinkos tvarkymo darbais. Kaip pastebėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Normantaitė, pastaraisiais metais ryškėja teigiami pokyčiai – žmonės vis rečiau renkasi pavojingą šakų deginimą. O ir Kartenoje, Kūlupėnuose, Kretingoje sutikti gyventojai antrino, kad tokio būdo tvarkyti atliekas nesirenka.

Ieško praktiškų ir saugių sprendimų

Anot E. Normantaitės, važinėjant po kaimiškas vietoves ir miestą, akivaizdu, kad gyventojai tampa sąmoningesni. Vietoje deginimo vis dažniau matyti sukrautos šakų krūvos prie sklypų, paliktos SĮ „Kretingos komunalininkas“ surinkti. Toks elgesys rodo ne tik didėjantį atsakingumą, bet ir pasitikėjimą viešosiomis paslaugomis. „Kam deginti, jei gali atvažiuoti ir išvežti?“ – tokią nuostatą išreiškė per prevencinę priemonę šią savaitę sutikti rajono gyventojai.
Mažėjant šakų deginimo atvejų, mažėja ir rizika, kad ugnis išplis į gyvenamuosius ar ūkinius pastatus. Vis dėlto nelaimės šiais metais nepavyko išvengti. Kūlupėnuose maždaug 7 m atstumu nuo pastato gyventojams sukūrus laužą iš šakų, žiežirba persimetė į netoliese buvusį medinį ūkinį pastatą, kuris supleškėjo iki pamatų. „Apskritai tokių gaisrų yra gerokai sumažėję, tačiau pavienių tiek žolės deginimo, tiek dėl netinkamai kūrenamų laužų kilusių gaisrų pasitaiko“, – apibendrino E. Normantaitė.
Dalis gyventojų šakas palieka išvežti Savivaldybės įmonei, kiti jas panaudoja kiek kitaip. Kai kurie jas susmulkina ir naudoja kaip kurą, ypač tie, kurie šildosi kietuoju kuru. Kiti, turėdami nedidelį kiekį, pritaiko jas buityje ar tiesiog kompostuoja. „Tai rodo, kad žmonės ieško praktiškų ir saugių sprendimų, o apie sausų lapų ar šakų deginimą nė negalvoja“, – tikino vyriausioji specialistė.
Nepaisant gerėjančios situacijos, specialistai priminė, kad taisyklės išlieka aktualios tiems, kurie vis dar svarsto apie deginimą. Atvirą laužą būtina kurti ne arčiau kaip 30 metrų nuo bet kokių statinių – tiek savo, tiek kaimynų. Taip pat griežtai draudžiama palikti ugnį be priežiūros – šalia visada turi būti gesinimo priemonės, tokios, kaip vanduo ar gesintuvas.
Saugiau laikoma deginti specialiose metalinėse talpose, tačiau net ir tokiu atveju būtina įvertinti aplinkos sąlygas. „Didžiausią pavojų kelia vėjas, galintis pernešti žarijas dideliu atstumu. Sausa žolė ar mediniai statiniai dar labiau padidina gaisro riziką“, – paaiškino E. Normantaitė.

Eugenijus Narmontas ir Elena Razmienė Kretingos PGT vyriausiajai specialistei pasakojo, kad kaimynai taip pat nedegina laužų.

Smulkina ir į krosnį

„Pajūrio naujienos“ kartu su Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiąja specialiste E. Normantaite antradienį važiavo po Kretingos rajoną stebėdami, ar gyventojai tinkamai degina šakas. Vykome į Budrius, Nausodį, Karteną, Kūlupėnus, po Kretingą. „Kaip matėme, žmonės šakas tvarkingai sukrauna į krūvas, kiti ieško saugių būdų jas sutvarkyti, tačiau laužų nedegina“, – apibendrino vyriausioji specialistė.
Kartenoje, Alanto gatvėje, gyvenanti Vilma Gaudutienė patvirtino bendrą per prevencinę priemonę pastebėtą tendenciją – gyventojai šakų nebedegina ir renkasi saugesnius, praktiškesnius jų tvarkymo būdus. Moteris akcentavo, kad per daugiau negu du dešimtmečius gyvenimo šioje vietoje nėra susidūrusi su šakų deginimo praktika, o dabar tam apskritai nebelikę poreikio, nes veikia patogi komunalinių atliekų surinkimo sistema. „Nesu pastebėjusi, kad kas degintų šakas. Pastatai išsidėstę arti vienas kito, todėl niekas net nesvarsto tokių būdų. Manau, tai būtų nesaugu“, – tikino Vilma.
Toje pačioje gatvėje Vilmos kaimynystėje gyvenanti 77-erių Derina Gaučienė atskleidė kiek kitokį, bet taip pat atsakingą požiūrį į šakų tvarkymą. Skirtingai negu dalis gyventojų, moteris renkasi praktišką sprendimą: šakas džiovina ir naudoja kūrenti krosnyje. Kaip pati teigė, tai įprasta ir racionalu: „Turiu penkis vaikus. Matote, kaip mano sodyba yra gerai sutvarkyta. Jie man labai padeda. Štai ir dabar yra atvažiavę sūnūs, kurie smulkins šakas ir ruoš jas kūrenti“, – kalbėjo Derina.

E. Normantaitė su karteniške Derina Gaučienė kalbėjosi, kaip saugiausia tvarkyti po pavasarinio tvarkymosi likusias šakas.

Iš jos pasisakymų matyti, kad toks pasirinkimas susiformavo per ilgametę patirtį – gyvendama šioje vietoje apie 45-erius metus ir augindama gausią šeimą, ji įprato viską panaudoti ūkiškai. Kartu D. Gaučienė tvirtino, kad saugumo reikalavimai jai nėra svetimi. Ji pripažino girdėjusi ir žinanti taisykles, o priešgaisrinės specialistės priminimus priima kaip naudingą pakartojimą: „Žinome, prieš imdamiesi kokių nors veiksmų, gerai pagalvojame apie savo saugumą ir aplinkinių gerovę. Juk niekas nenori, kad dūmai sklistų į jų kiemą.“
Iš Kartenos vykdami į Kūlupėnus vienoje sodyboje pastebėjome besidarbuojančius gyventojus. Sutikome apie 40 metų čia gyvenančią Eleną Razmienę ir iš Plungės atvykusį Eugenijų Narmontą – vyras tuo metu darbavosi tvarkydamas malkas, o kieme netrūko ir po pavasarinio genėjimo likusių šakų. Vis dėlto, kaip paaiškėjo pokalbio metu, jų deginti gyventojai neketino.
„Dabar man atrodo, kad mažai kas bedegina, tikrai mažai“, – sakė pašnekovai, akcentuodami, kad šakos arba panaudojamos buityje, arba atiduodamos išvežti. Anot jų, situacija per pastaruosius metus akivaizdžiai pasikeitė – jei anksčiau, nesant kitų galimybių, deginimas buvo įprasta praktika, šiandien ją keičia patogesni ir saugesni sprendimai. „Nepastebiu, kad ir aplinkiniai kaimynai kūrentų šakas, nebent užuodžiame kepamus šašlykus“, – šypsojosi Elena, patikinusi, kad kepdami mėsą šašlykinę pasiveža toliau nuo namo.

Iš Kretingos miesto vežamos šakos.

Tvarkingas pavyzdys grįžus į Kretingą

Vykdami į Kretingą per prevencinę priemonę netoli Akmenos upės pastebėjome tvarkingai šakas kūrenančią sutuoktinių porą – Ramutę ir Petrą Mažeikas. Už jų kiemo saugiai įrengtoje metalinėje laužavietėje vyras atsakingai prižiūrėjo ten rusenančias nuo krūmų ir medžių nugenėtas atraižas ar nedideles šakeles.
Paaiškėjo, kad po vaismedžių genėjimo likusias šakas sutuoktiniai naikina ne bet kaip – jų sūnus iš seno vandens rezervuaro yra pagaminęs didelę metalinę laužavietę, primenančią šašlykinę. Būtent joje pora ir degina smulkias šakeles, atraižas. „Kas netinka į krosnį, tas keliauja čia – smulkios šakelės“, – pasakojo jie, pridurdami, kad stambesnę medieną dažniausiai atiduoda kūrenti šeimos draugams, nes patys namus šildo kitais būdais.
Pasak Ramutės ir Petro, toks sprendimas leidžia ne tik patogiai susitvarkyti kiemą, bet ir užtikrina saugumą. Laužas visada prižiūrimas, atsižvelgiama į vėjo kryptį, laikomasi saugių atstumų. „Ištisai prižiūrim“, – tikino jie.
Net ir sudeginus atliekas jos panaudojamos praktiškai – pelenai išsijojami ir naudojami kaip trąša daržui. „Stengiamės viską panaudoti tinkamai“, – tvirtino Petras.

SĮ „Kretingos komunalininkas“ direktorius Paulius Ruškus tikino, kad šakos tiek rajone, tiek mieste bus išvežtos: „Pavasarį šakų visada būna daugiau negu rudenį. Gyventojai tikrai naudojasi šia paslauga. Iš kai kurių rajono gyvenviečių šakas jau esame išvežę, pavyzdžiui, Kūlupėnų. Iš miesto jas jau vežame, nuo grafiko atsiliekame galbūt porą dienų, tačiau jas tikrai išvešime. Manau, kad pavasarį visas šakas, pagal grafiką, išvešime per gegužės mėnesį. Jas visas pristatome į Ankštakių sąvartyną.“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *