Simptomai sustiprėja naktį
Riešo kanalas yra siaura erdvė rieše, kurią sudaro riešo kaulai ir skersinis riešo raištis, per ją praeina vidurinis nervas ir lenkiamųjų sausgyslių struktūros. Gydytoja paaiškino, kad problema atsiranda tuomet, kai šioje vietoje padidėja spaudimas – tuomet suspaudžiamas nervas ir atsiranda jutimo, judesių sutrikimai.
Pasak specialistės, riešo kanalo sindromo riziką didina ne viena, o kelios priežastys. Didelę įtaką turi pasikartojantys rankų judesiai, ypač dirbant kompiuteriu ar fizinį monotonišką darbą. Svarbi ir riešo padėtis – ilgai laikant jį sulenktą ar nepatogiai, nervas spaudžiamas stipriau. Reikšmės turi ir genetika – kai kurių žmonių riešo kanalas natūraliai siauresnis. Simptomus gali išprovokuoti nėštumas, antsvoris ar lėtinės ligos, tokios, kaip cukrinis diabetas ar skydliaukės sutrikimai.
Vis dėlto ne kiekvienas nemalonus pojūtis reiškia ligą. Paprastas rankų nuovargis dažniausiai pasireiškia maudimu ar sunkumu ir greitai praeina pailsėjus. O štai nervo suspaudimui būdingas visai kitoks pobūdis. „Atsiranda tirpimas, dilgčiojimas, dažnai apimantis konkrečius pirštus. Labai būdinga, kad simptomai sustiprėja naktį ir laikinai palengvėja lengvai papurčius rankas“, – pasakojo neurologė.
Naktį riešas dažnai būna sulenktoje padėtyje, todėl, anot gydytojos, kanalas dar labiau susiaurėja. Be to, ranka nejuda, audiniai šiek tiek paburksta, o tai dar padidina spaudimą nervui.
Būdingas specifinis tirpimo
pasiskirstymas
Riešo kanalo sindromui būdingas ir specifinis tirpimo pasiskirstymas – dažniausiai tirpsta nykštys, smilius, vidurinysis ir pusė bevardžio piršto, o mažylis lieka nepažeistas. Kartais pojūčiai gali plisti į dilbį ar net žastą, tačiau tai nėra tikras pažeidimo plitimas, o vadinamasis projekcinis skausmas.
Liga dažniausiai progresuoja lėtai – per mėnesius ar net metus. Ankstyvoje stadijoje ji dar gali būti visiškai grįžtama, tačiau uždelsus pasekmės gali būti rimtesnės. „Ilgai trunkantis nervo spaudimas gali sukelti nuolatinį jutimo praradimą, silpnumą ir nykščio raumenų atrofiją“, – įspėjo E. Grykšienė
Todėl svarbu laiku atkreipti dėmesį į įspėjamuosius signalus. Kreiptis į gydytoją reikėtų tuomet, kai simptomai tampa nebe epizodiniai, o nuolatiniai arba progresuojantys. Ypatingą dėmesį verta atkreipti, jei tirpimas nepraeina pailsėjus, atsiranda rankos silpnumas, mažėja nykščio raumenys. „Svarbu atskirti, kad trumpalaikis, pozicinis tirpimas – pavyzdžiui, laikant telefoną ar ilgai būnant nepatogioje padėtyje – yra dažnas ir paprastai nepavojingas. Jei jis greitai praeina pakeitus rankos padėtį ir nesikartoja nuolat, tai nėra indikacija specialisto konsultacijai ar gydymui“, – akcentavo neurologė.
Diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekamas elektroneuromiografijos tyrimas (ENMG). Pasak neurologės, tai vienas patikimiausių būdų įvertinti nervo būklę. Tyrimas parodo, ar yra nervo suspaudimas ir kokio jis sunkumo, todėl laikomas „auksiniu standartu“ diagnozei patvirtinti. Moksliškai vertinant, tyrimo specifiškumas siekia apie 90–95 proc., o jautrumas svyruoja apie 70–90 proc., priklausomai nuo ligos stadijos ir tyrimo metodikos.
ENMG gali būti nemalonus, bet yra paprastai gerai toleruojamas. Per tyrimą taikomi trumpi elektros impulsai, o kai kuriais atvejais naudojama plona adata raumenų aktyvumui įvertinti.
Ar ši liga gali praeiti savaime?
Gydytoja tikino, kad kartais liga gali praeiti savaime, ypač, jei priežastis laikina, pavyzdžiui, nėštumas, arba jei laiku sumažinama riešo apkrova. Tačiau dažniausiai, nekeičiant įpročių, simptomai tik stiprėja.
Gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Lengvesniais atvejais taikomos konservatyvios priemonės – riešo įtvarai, ypač naktį, darbo įpročių korekcija, kineziterapija, vaistai ar injekcijos. Jei šios priemonės nepadeda arba atsiranda silpnumas, taikomas chirurginis gydymas. „Per operaciją atlaisvinamas spaudžiamas nervas, ir daugumai pacientų simptomai reikšmingai sumažėja arba visai išnyksta“, – teigė E. Grykšienė.
Operacija rekomenduojama tuomet, kai tyrimai rodo vidutinį ar sunkų nervo pažeidimą, atsiranda rankos silpnumas ar nykščio raumenų mažėjimas, arba kai konservatyvus gydymas nepadeda. Po operacijos daugumai pacientų simptomai reikšmingai sumažėja arba visai išnyksta, tačiau rezultatas labai priklauso nuo ligos stadijos. – jei nervas dar nėra stipriai pažeistas, atsistatymas dažniausiai būna labai geras.
Norint sumažinti simptomus, kasdienėje veikloje svarbiausia – prevencija. Rekomenduojama išlaikyti neutralią riešo padėtį dirbant, daryti pertraukas, vengti ilgo riešo lenkimo ar spaudimo į kietus paviršius. Taip pat svarbu nedirbti per skausmą ir laiku reaguoti į pirmuosius simptomus. „Naudingi nervo slydimo, riešo tempimo ir pirštų mobilizacijos pratimai, kurie padeda sumažinti spaudimą nervui. Vis dėlto svarbiausia – ne tik pratimai, bet ir jų atlikimas tinkamai, todėl rekomenduojama kreiptis į kineziterapeutą, kuris parinks individualiai tinkamiausią programą“,. – patarė gydytoja.
Dažniau serga moterys
Neurologė atkreipė dėmesį, kad moterys riešo kanalo sindromu serga dažniau – jų riešo kanalas paprastai siauresnis, o hormoniniai svyravimai skatina audinių paburkimą.
„Riešo kanalo sindromas dažnai pažeidžia abi rankas, nors viena paprastai būna labiau simptominė, todėl gali susidaryti įspūdis, kad liga „perėjo“ į kitą ranką“, – akcentavo E. Grykšienė.
Kartais ši būklė gali būti painiojama su kaklinės stuburo dalies problemų sukeltais simptomais – esant nervų šaknelių dirginimui kaklinėje stuburo dalyje, skausmas ir tirpimas taip pat gali plisti į ranką. „Skirtumas tas, kad kaklo simptomai dažniau apima platesnę rankos zoną, gali keistis priklausomai nuo kaklo padėties ir dažnai lydi kaklo skausmas. Todėl svarbu tiksliai diferencijuoti – problema yra rieše ar kakle, nes gydymas skiriasi“, – tikino neurologė.
Gydytoja priminė, kad riešo kanalo sindromas gali būti ne tik vietinė problema, bet ir signalas apie kitas ligas ar organizmo pokyčius. Todėl svarbiausia – neignoruoti simptomų.
