Leidimų neprašė
Norint sulos prisileisti savoje žemėje, jokie apribojimai netaikomi. Jeigu beržai auga privačioje, bet ne savoje žemėje, reikėtų gauti žemės savininko sutikimą. O štai valstybinėje žemėje privaloma laikytis Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos ir gauti tam leidimą.
Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis „Pajūrio naujienoms“ tvirtino, kad leidimo leisti sulą valstybinėje žemėje šiemet niekas dar neprašė.
„Apskritai yra tendencija beržų sulą leisti pasodybiniuose sklypuose, arčiau namų esančiuose beržynuose arba biržėse. Viską darant tvarkingai, gamtos nenuskriausime, o kiek tos naudos iš sulos – sunku pasakyti, nes mokslinių tyrimų nelabai ir yra“, – T. Zaleckis prisipažino, kad šiemet beržų sulos dar negėręs, bet paragauti norėtų.
Miškininkas perspėjo, kad leisti sulą iš pakelėse augančių beržų – didžiausia klaida: „Sunkieji metalai, išmetamosios automobilių dujos, žiemą keliuose išbarstomų medžiagų likučiai – dalis viso to per galingas medžių šaknis atkeliauja ir į beržo kapiliarų sistemą. Gertume tokią sulą – pakenktume sveikatai.“
Anot T. Zaleckio, leidžiant sulą reikėtų laikytis saiko – tada tikrai nežalosime gamtos, medžių, antra, – privalu sulą leisti raštingai, laikantis tam tikrų taisyklių.
Sulą galima leisti iš medžių, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 20 cm (skersmuo matuojamas 130 cm aukštyje). Prieš gręžiant reikia atsargiai nudrožti žievę, nepažeidžiant luobo toje vietoje, kur bus daroma skylė. Skylės gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus, jų skersmuo neturi viršyti 2 cm, o gylis – 3 cm. Tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 20 cm atstumai. Baigus leisti sulą, skylės privalo būti užkemšamos mediniais kaiščiais.
Išgerti – per dvi dienas
Anot VMVT specialistų, sula yra itin jautri mikrobiologinei taršai, todėl indai, į kuriuos leidžiama sula, turi būti ypač švarūs, skirti sąlyčiui su maistu.
Ką tik surinktą sulą reikėtų laikyti šaldytuve ir suvartoti per 2–3 dienas. Norint sulą išlaikyti kelis mėnesius, rekomenduojama ją užšaldyti.
Tie, kas nori parduoti beržų sulą, privalo savo veiklą užregistruoti VMVT.
VMVT informavo, kad sulą parduodantis asmuo privalo užtikrinti produkto saugą ir kokybę, tinkamas laikymo, transportavimo ir pateikimo vartotojams sąlygas, taip pat produkto atsekamumą. Produktai turi būti tinkamai paženklinti užtikrinant aiškią informaciją apie gaminio pavadinimą, gamintojo duomenis, tinkamumo vartoti terminą ir būtinas laikymo sąlygas.
O kiek gi sula kainuoja? Internete besiskelbiantys sulos pardavėjai priklausomai nuo regiono už 1 litrą šio gėrimo prašo nuo 1 iki 1,5 Eur ir teigia, kad sula – visada šviežia, nes ją labai greitai išperka.
Sulos nauda
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto moksliniai bendradarbiai Pranas Viškelis ir Marina Rubinskienė ištyrė cheminę beržų sulos sudėtį.
Jų teigimu, Šiaurės šalių mokslininkų atlikti beržų sulos cheminės sudėties, jos išsiskyrimo mechanizmo ir medicininio poveikio tyrimų rezultatai rodo šio produkto maistinę ir gydomąją vertę. Beržų sula Lietuvoje vartojama nuo seno ir naudojama liaudies medicinoje. Įvertinus surinktos šviežios beržų sulos biocheminius, cheminius ir fizikinius kokybės rodiklius, beržų suloje rasta tirpių sausųjų medžiagų, 1,07 proc. cukrų, askorbo rūgšties, nedidelis kiekis fenolinių junginių ir organinių rūgščių. Nitratų beržų sulos bandiniuose nerasta. Šviežioje beržų suloje nustatyti devyni makro- ir mikroelementai, daugiausiai randama kalio.
Šviežia beržo sula yra tradicinis gaivus pavasarinis tonikas, savo skoniu primenantis lengvai mineralizuotą vandenį. Suomijoje, Pietų Korėjoje, Japonijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje šis gėrimas ypač vertinamas. Šis augalinis tirpalas valo organizmą, šalina toksines medžiagas, padeda gydyti odos, inkstų ir šlapimo takų ligas, reumatą ir podagrą. Akcentuojamos ir beržų sulos antimikrobinės savybės. Šiaurės šalių mokslininkų atlikti beržų sulos cheminės sudėties, jos išsiskyrimo mechanizmo bei medicininio poveikio tyrimai rodo šio produkto maistinę ir gydomąją vertę.
Beržų sula, anot tyrimą atlikusių mokslininkų, vertinga dėl mineralinių druskų įvairovės, vitaminų C ir B grupės, taninų, flavonoidų, gliukozidų ir kitų junginių kiekio. Tačiau labai svarbu, kad vartoti šviežia arba laikyti ir perdirbti skirta sula būtų geros pradinės kokybės.
