Ir metodinė medžiaga
„Šis stendas mums labai reikalingas. Turime tokią vertingą ir brangią skulptūrą, su kurios istorija mokinius supažindiname ir per pamokas. Tokiais atvejais visada išsivesdavome juos iš klasės prie skulptūros, – kalbėjo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dovilė Krikščiūnienė. – Dabar bus galima stendą atsinešti į klasę, o skulptūrą apžiūrėti kitu metu, nebūtinai per pamoką. Taigi šis stendas yra ne tik informacinis, bet ir metodinė medžiaga.“
Idėja skulptūrą papildyti informaciniu stendu šiemet, minint 105-ąsias A. Mončio gimimo metines, kilo kitam gimnazijos alumnui vienam Antano Mončio paramos fondo narių Romualdui Beniušiui. Jis mokyklai ir pateikė informacinę medžiagą, nuotraukas, kuriose užfiksuotas visas skulptūros prikėlimo naujam gyvenimui procesas. Stendą R. Beniušis parengė kartu su gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Daiva Ataite.
Kretingiškio užsakymas
„Ši skulptūra – Kenebunkporto pranciškonų vienuolyno Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) provincijolo Leonardo Andriekaus, kuris taip pat yra baigęs Kretingos gimnaziją, užsakymas“, – „Pajūrio naujienoms“ paaiškino A. Mončio dukterėčia Loreta Turauskaitė, Antano Mončio meno muziejaus Palangoje direktorė.
Skulptorius nesistengė pavaizduoti tikinčiųjų aukštinamo šventojo įprastai, „su barzdele, su paukščiuku ant rankos“, – užsakymą interpretavo savaip, moderniai. Kaip sakė
L. Turauskaitė, pirmieji skulptoriaus eskizai užsakovui nebuvo labai priimtini. „Tai liudija išlikę laiškai iš jų susirašinėjimo. Jie saugomi A. Mončio meno muziejuje“, – teigė menininko giminaitė.
Stende cituojama A. Mončio mintis, kad Šv. Pranciškus sujungia visus elementus į kosmosą, kuriame žmogus yra dulkė, kaip ir vilkas, gėlė ar akmuo.
Nežinojo, kur yra
Daugiau kaip pusšimtį metų skaičiuojančio meno šedevro kelias į autoriaus gimtinę nebuvo lengvas. Apie šią kelionę „Pajūrio naujienoms“ išsamiai papasakojo R. Beniušis: „A. Mončio paramos fondas sužinojo, kad pranciškonų vienuoliai JAV išmirė, ir Lietuvos pranciškonai priėmė jų turtą. Girdėjome, kad, gabenant šį turtą į Lietuvą, apsivertė konteineris, ir skulptūra suskilo, nes pagaminta iš alebastro, kuris yra trapesnis negu akmuo. Žinojome, kad ji yra Lietuvoje, bet nežinojome kur.“
Prieš šešerius metus Kretingoje per Moliūgo šventę A. Beniušis sutiko istorijos mokytoją Vaidą Kuprelį. „Artėjo A. Mončio šimtmetis, tad ir paklausiau pedagogo, kaip numatyta jį paminėti, – pasakojo R. Beniušis. – Įsišnekėjome. O jis, pasirodo, žinojo, kad skulptūra yra Šiauliuose, prie Kryžių kalno įsikūrusio vienuolyno rūsyje. Aš jam pasakiau, kad tos skulptūros jau ne vienerius metus ieškom, o jis to nė nežinojo. Tada V. Kuprelis pasakė: „Dabar direktorius (tuometis Pranciškonų gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis – aut. pastaba) tame vienuolyne.“ Tad iškart jam paskambinau ir susitarėme, kad atveš skulptūrą į Kretingą.“
Atvežta subyrėjusi skulptūra laikinai buvo priglausta Šv. Antano rūmuose.
Į Vilnių vežė nekvėpuodamas
„Antano Mončio paramos fondas jau buvo kalbėjęs su menotyrininku Viktoru Liutkumi apie skulptūros restauravimą Vilniaus dailės akademijoje (VDA), tad ją iš Kretingos nuvežiau į Vilnių. Nesitikėjau, kad ji bus tokia sunki, – prisiminė R. Beniušis. – Vežiau savo automobiliu, ratai beveik lietė automobilio rėmą. Visą kelią važiavau vos kvėpuodamas.“
Restauruoti truko beveik metus. Iš Vilniaus restauruotą skulptūrą vienuoliai parsivežė specialiu autobusiuku. „Juk jos ir apimtis padidėjo, – paaiškino pašnekovas. – O restauruojant darbo buvo itin daug, nes skulptūra buvo skilusi į 4 dideles ir į daugybę mažų dalių, netgi trūko detalių. Šis kolektyvinis darbas buvo toks atsakingas, toks reikšmingas, kad paskui tapo ir studenčių baigiamuoju magistro studijų darbu.“
Skulptūrą restauravo VDA magistrantės pirmakursės Raimonda Žukauskaitė ir Erika Vilkinytė. Darbui vadovavo aukščiausios kvalifikacinės kategorijos lipdybos, natūralaus ir dirbtinio akmens skulptūros restauratorė Ramunė Balandžiūnienė. Restauruotojos nuvalė skulptūros dalių paviršių, pašalino dervą, sutvirtino birų akmens paviršių, suklijavo skulptūrą ir padengė apsaugine danga.
Skulptūra „Šv. Pranciškus“ buvo iškilmingai atidengta ir pašventinta gimnazijos senųjų rūmų, kuriuose mokėsi skulptorius, fojė 2021m. spalio 4 d., minint Antano Mončio 100-ąsias gimimo metines. Šiuo metu šalia jos pastatytas ir ką tik pagamintas informacinis stendas.
