Kretingą pasirinko mokslininkai
Vykdant projektą numatoma apibendrinti skirtingų Baltijos jūros regiono savivaldybių ir kitų suinteresuotų subjektų patirtį, nustatyti pagrindines lietaus ir potvynių vandens valdymo kliūtis bei parengti praktinį rekomendacijų gidą, pritaikomą skirtingoms savivaldybėms.
„Kretingos rajono savivaldybės atvejis būtų įtrauktas į projekto analizę, pristatant vietos problemas, taikomus sprendimus ir vykdomus projektus“, – teigė Savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė.
Kaip akcentavo V. Preibienė, Kretingos rajonui potvynių ir užliejamų teritorijų problema yra ypač aktuali: „Turime vietovių, kuriose dėl gausių kritulių, kylančio upių vandens lygio ar nepakankamo paviršinio vandens nuvedimo kyla grėsmė gyventojų turtui, keliams ir kitai infrastruktūrai. Tai nėra vienkartinės problemos, todėl negalime apsiriboti tik padarinių šalinimu po kiekvieno potvynio. Mums svarbu ieškoti ilgalaikių sprendimų – kaip geriau valdyti lietaus ir potvynių vandenį, apsaugoti labiausiai pažeidžiamas teritorijas, tinkamai planuoti infrastruktūrą ir mažinti pasikartojančių užliejimų riziką. Todėl dalyvavimas šiame projekte mums yra galimybė pasitelkti kitų Baltijos jūros regiono savivaldybių ir ekspertų patirtį. Norime, kad Kretingos rajono problemos būtų ne tik įvardytos, bet ir išanalizuotos, įvertinant galimus jų sprendimo būdus.“
„Kretinga yra vienintelė Lietuvos savivaldybė, turinti asocijuotosios partnerės statusą, tačiau projekto veiklose numatome bendradarbiauti ir su kitomis savivaldybėmis, per kurių teritorijas teka Akmena Danė, Minija, – sakė Klaipėdos mokslo ir technologijų parko Plėtros vadovas Giedrius Janušauskas. – Jas kviesime dalyvauti kaip suinteresuotąsias šalis: pasidalyti duomenimis ir patirtimi, įvardyti problemas bei svarstyti galimus bendrus veiksmus, nes vandens valdymo klausimai nesibaigia ties vienos savivaldybės riba. Kretingos rajono savivaldybės patirtis ir aktyvumas lietaus nuotekų valdymo srityje buvo pagrindinė priežastis renkantis asocijuotą partnerį mūsų šalyje.“
Projekto vertė – pusė milijono eurų, bet Kretingos rajono savivaldybė savo lėšomis neprisideda.
Šių metų liepą prasidėjęs projektas truks iki 2028 m. birželio.
Dėl potvynio skelbta ekstremali padėtis
Dėl išsiliejusios Minijos praėjusių metų sausio 2 d. penkiose rajono seniūnijose – Kretingos, Kretingos miesto, Kartenos, Žalgirio ir Salantų – buvo paskelbta Savivaldybės lygio ekstremali situacija. Tąsyk vandens lygis Minijos upėje ties Kartena viršijo stichinį lygį 538,8 cm, o Akmenoje ties Kretinga priartėjo prie jo.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Kretingoje nustatytas stichinis vandens lygis yra 420 cm. Šių metų kovo 13–14 dienomis per pavasario potvynį vanduo buvo pakilęs iki 348 cm.
Nors šiemet vanduo rajone nepakilo iki stichinio lygio, bet birželį poplūdžio metu pasiektas naujas šio mėnesio rekordas – 310 cm, kai iki šiol daugiausiai vanduo buvo pakilęs 244 cm.
