– Į Krašto apsaugos ministeriją atsinešėte darbo regione patirtį, prieš tampant viceministru buvote Plungės rajono savivaldybės mobilizacijos reikalų koordinatorius. Kas pasikeitė palyginti su tuo, kaip krašto apsaugos sprendimus matėte iš regiono?
– Šitos srities problemų matymą, supratimą turėjau ir anksčiau, o kai tas problemas matai ir iš viršaus, atsiveria daugiau galimybių jas spręsti. Štai turėjome dideles pratybas „Vyčio skliautas“ – aiškinomės, kaip krizės atveju veiktų savivaldybės, identifikavome tam tikras problemas. Viena jų – kaip savivalda veiktų nesusirinkus tarybos nariams, sprendžiantiems tokius svarbius klausimus, pavyzdžiui, dėl Savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo, panaudojimo. Šiandieną jau ruošiame Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus problemai spręsti. Kaip funkcionuotų savivalda krizės metu, diskutavome su savivaldybių merais neseniai „Lietuvos ryto“ portalo redakcijos surengtoje diskusijoje. Merai iškėlė klausimus, į kuriuos Krašto apsaugos ministerija savo lygmeniu ieško atsakymų.
– Už ką ministerijoje atsakote tiesiogiai?
– Pagrindinė mano kuruojama sritis yra visuotinė gynyba. Ji apima ginkluotą gynybą kartu su sąjungininkais ir civilinę gynybą. Į ją įtraukiamos valstybės ir savivaldybių institucijos, verslas, nevyriausybinės organizacijos, piliečiai. Esu atsakingas už Lietuvos šaulių sąjungos reikalus, mobilizaciją, pasirengimą krizėms.
– Kaip stiprinama piliečių motyvacija ginti savo valstybę?
– Krašto apsaugos ministerijos vaidmuo čia yra itin svarbus. Yra toks posakis, kad ne kariuomenė, o visuomenė laimi karus. Šioje srityje Krašto apsaugos ministerija bendradarbiauja su Švietimo, mokslo ir sporto, Vidaus reikalų, Kultūros, kitomis ministerijomis, institucijomis. Bendradarbiaujame su Švedijos civilinės gynybos agentūra, švedų filosofija – jei visuomenė bus pasirengusi karui, ji bus pasirengusi atlaikyti bet kokią kitą krizę. Švedų gynybos modelio siekis – kad krizėms pasirengusi būtų visa pilietinė visuomenė. Turime susitarimą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, pagal kurį visi devintų klasių moksleiviai išklauso pilietinės gynybos įgūdžių kursą. Šiemet šią programą pradedame septintose, aštuntose klasėse. Kitąmet planuojame ateiti ir pas penktokus, jiems rengiame interaktyvų žaidimą, kurį žaisdami šio amžiaus vaikai susipažins su valstybės veikimu, institucijomis, įgys kitų reikalingų žinių. Lietuvos šaulių sąjunga – pagrindinė organizacija, atsakinga už pilietinės visuomenės paruošimą ir mobilizavimą visuotinei gynybai.
– Priešiškos šalies hibridiniai veiksmai šiandien jau yra realybė Vakarų Europos šalyse, Lietuvoje.
– Taip, mes taip pat esame toje pilkoje hibridinių atakų zonoje, ankstesniais metais buvo bandyta padegti IKEA parduotuvę Vilniuje. Pastarieji įvykiai Leipcige Vokietijoje tik patvirtina, kaip yra svarbu ugdyti ir visuomenės gebėjimą atpažinti hibridines grėsmes, galimų tokių atakų ženklus, žinutes. Rusija suvokia, kad jų taikomi hibridiniai veiksmai yra efektyvi priemonė bauginti mūsų visuomenę, todėl mes turime rasti tinkamą atsaką tam. Į tai reaguojame, Krašto apsaugos ministerijoje yra parengti planai ir reagavimo algoritmai. Hibridinės atakos, deja, jau tampa kasdienybe.
– Ar pritarsite, kad dabar silpniausia mūsų gynybos linija yra baimė, ką Rusija mums padarys, mes labai daug diskutuojame apie tai, o ne ką mes darome, galime padaryti, kad atgrasytume priešą, jam pasipriešintume?
– Čia, matyt, atsitiko taip, kad žinutes apie gresiančius, realius pavojus, kurios ateina iš viršaus, mūsų žmonės priima kaip gąsdinimą. Tos žinutės turi eiti iš apačios, kad pasiektų kiekvieną bendruomenę, jos narį. Šio tikslo siekia Krašto apsaugos Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas: organizuojami įvairūs mokymai įmonėms, bendruomenėms, kitoms organizacijoms. Specialistai, ekspertai aiškina, kokios grėsmės yra realios. Turėtume atsakyti į klausimą, kaip kiekvienas mūsų pakeitėme savo požiūrį į priešiškos valstybės grėsmes po praėjusių metų liepą į Lietuvą įskridusio pirmojo drono.
Šiandien Rusija yra visiškai įklimpusi Ukrainos fronte ir ši desperacija, matyt, ir tokius provokacinius veiksmus prieš mus, Vakarų valstybes, skatina.
– Ką manote apie visuotinį jaunuolių šaukimą į privalomąją karinę tarnybą? Pagal skelbiamus apklausų rezultatus tam pritaria dauguma šalies gyventojų.
– Už apklausas svarbiau yra pasirengimas vykdyti visuotinį šaukimą. Tam reikia visos bazės, infrastruktūros, instruktorių. Tai turi būti resursais grįstas sprendimas. Visuotinis jaunuolių šaukimas atlikti privalomąją karinę tarnybą yra Krašto apsaugos ministerijos darbotvarkėje, šis klausimas bus pristatomas artimiausioje Valstybės gynimo taryboje.
