„Tai – ir gyva edukacinė erdvė, kuri visiškai pasiteisino. Per beveik ketverius metus šimtai ikimokyklinio ir pradinio ugdymo vaikų turėjo galimybę ne iš vadovėlių, o per tiesioginį patyrimą pažinti bičių pasaulį, jų svarbą gamtai ir žmogui“, – teigė gimnazijos direktorius.
Jam antrindama bitininkė
S. Mikelkevičienė patikino: „Bitės ant gimnazijos stogo mažiausiai susijusios su medaus gamyba. Man svarbiausia, kad mokiniai galėtų pažinti bičių gyvenimą, sužinoti apie jų reikšmę ekosistemai ir biologinei įvairovei. Tuo pačiu norime parodyti, kad bitės nėra tik kaimo atributas – jos yra svarbi miesto gamtos dalis.“
Mieste – ne prasčiau negu kaime
„Jei aviliui parenkama tinkama vieta, bitės ant miesto pastatų stogų gali gyventi ne prasčiau negu kaime. Miestuose dažnai žydi didelė augalų įvairovė – parkai, skverai, sodai, gėlynai, todėl bitės maisto randa visą sezoną. Be to, ant stogų jos taip pat mažiau trikdomos žmonių ir gyvūnų“, – remdamasi savo patirtimi kalbėjo S. Mikelkevičienė, kurios teigimu, bitės ant gimnazijos stogo puikiai išgyvena – tik pagal pažangos programą „Tūkstantmečio mokyklos“ gimnazijoje atliekant remonto darbus, jos buvo iškeltos į bityną kaime.
Anot bendrovės „Urbanbee.lt“ įkūrėjo Pauliaus Chockevičiaus, miesto bitininkystė nuo tradicinės kaime skiriasi gerokai labiau, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Skiriasi sezoniškumas ir medunešio pobūdis. Miestuose nėra didelių monokultūrų plotų, todėl bitės nektarą renka iš įvairių augalų visą sezoną. Bitininkaujant mieste medunešis yra tolygesnis, bitės visą sezoną gali naudotis įvairesniais maisto šaltiniais“, – P. Chockevičius akcentavo, kad skiriasi ir bitininkavimas – daugiau dėmesio tenka skirti saugumui, profesionaliai avilių priežiūrai ir tam, kad būtų parinktos ramios, žmonių kaimynystei tinkamos bičių veislės, nes aviliai dažnai įrengiami šalia gyvenamųjų ar darbo erdvių.
Tenka prisitaikyti ir bitininkams
Anot P. Chockevičiaus, prie bitininkavimo mieste sąlygų tenka prisitaikyti ne tik bitėms, bet ir bitininkams, kadangi vietoj to, kad eitų keliuku per pievą, dažnai tenka kopti laiptais ar kopėčiomis ant pastatų stogų, neštis įrangą, o, tarkim, didmiesčiuose, dar ir maršrutą planuoti pagal miesto eismą.
„Turime ir mes iššūkių užlipti ant gimnazijos stogo, kur gyvena bitės. Užlipti nelengva, ypač, kai reikia susinešti ir įrankius, korius, maitintuves, kitus reikmenis“, – teigė S. Mikelkevičienė.
Dėl šios priežasties vienas avilių buvo nukeltas nuo stogo, ir ant jo liko gyventi viena bičių šeima. Joje bičių yra gausiai, bitininkė joms pačioms leidžia pasikeisti motinėlę, tai yra gyventi pagal savo šeimos ir avilio taisykles.
Kitas avilys buvo įkurdintas gimnazijos laboratorijoje ir jis tarnauja kaip vaizdinė priemonė bičių gyvenimui pažinti. „Sukūrėme pažintinę erdvę edukacijoms, kurios mokiniams labai patinka, o bičių aviliai ant stogo inspiravo ir naują idėją – sukurti mokomąją mokinių verslo bendrovę „Bee Cozy“, kuri susijusi ne tik su medaus produktų gamyba, pardavimu, bet ir su edukacijomis“, – kalbėjo S. Mikelkevičienė, kuri edukaciniais tikslais prižiūri bites ir HBH pramogų komplekso „Žvėrinčiuje“.
„Prižiūriu bites tiek kaime, tiek mieste, ant gimnazijos stogo, todėl turiu galimybę stebėti, kaip jos prisitaiko prie skirtingos aplinkos. Nors skirtumų tarp bitininkavimo mieste ir kaime tikrai yra, esminiai bičių poreikiai išlieka tie patys – saugi aplinka, įvairūs žydintys augalai ir atsakinga priežiūra“, –
S. Mikelkevičienė prisipažino, kad bitininkyste prieš kelerius metus ją sudomino kaimynas Šukės bendruomenės pirmininkas Romas Jonušas, ir šis susidomėjimas virto ne tik pomėgiu, bet ir svarbia gyvenimo dalimi.
Įžvelgė edukacijų prasmę
Tęsdama mintį S. Mikelkevičienė teigė, kad jai džiaugsmą teikia ne tik bitininkavimas, bet ir galimybė matyti, kaip keičiasi žmonių požiūris: „Kai vaikai arba suaugusieji po edukacijos pradeda kitaip vertinti bites, supranta jų reikšmę ir nebebijo jų, žinau, kad ši veikla turi prasmę. Būtent todėl bitininkystė man yra kur kas daugiau negu pomėgis – tai būdas dalintis žiniomis, ugdyti pagarbą gamtai ir prisidėti prie jos išsaugojimo.“
„Per edukacijas rajono ugdymo įstaigų mokiniai ne tik sužinojo, kaip gyvena bitės, kodėl jos yra būtinos biologinei įvairovei ir maisto grandinei, bet ir išmoko atsakingo požiūrio į gamtą. Smalsios vaikų akys, nuoširdus juokas, nuostaba ir noras sugrįžti dar kartą yra geriausias įrodymas, kad tokios edukacijos kuria ilgalaikę vertę“, – apibendrindamas kalbėjo gimnazijos direktorius K. Trakšelys, kurio požiūriu mokymai apie bites ugdo pažinimo džiaugsmą, kritinį mąstymą, atsakomybę už aplinką ir padeda formuoti tvarią, gamtai draugišką pasaulėžiūrą nuo pat mažens. Anot jo, gimnazijos bičių projektas tapo prasminga bendruomenės iniciatyva, kuri susieja mokslą, praktiką ir ekologinį sąmoningumą. Tai – investicija į vaikų patirtis, kurios išlieka atmintyje ilgiau negu bet kuri pamoka klasėje.
Per 2025–2026 mokslo metus Gabių mokinių akademijoje rajono gabiems VIII–X kl. mokiniams surengta 14-a užsiėmimų, juose pabuvojo 214 mokinių. Edukacijose dalyvavo Kretingos Marijono Daujoto, Simono Daukanto progimnazijų, Kretingos rajono Kartenos, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcių centrų, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos, Darbėnų ir Vydmantų gimnazijų, žinoma, ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniai. Gamtos mokslų centre per šiuos mokslo metus įvyko 19-a užsiėmimų rajono priešmokyklinukams ir pradinukams, juose dalyvavo 314-a vaikų iš Kretingos lopšelių-darželių „Ąžuoliukas“, „Žilvitis“, „Pasaka“, Marijos Tiškevičiūtės mokyklos, Kurmaičių pradinės mokyklos ir Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“.
Edukacijas numatyta rengti ir naujais 2026–2027 mokslo metais, o rugsėjį arba spalį bus surengta bitininkystės edukacija Kretingos rajono ugdymo įstaigų vadovams.
Bendrovės „Urbanbee.lt“ vadovas P. Chockevičius, paklaustas, ar yra numatyta ir daugiau miesto bitininkystės projektų Kretingoje arba Kretingos rajone, sakė, kad paraiškų kol kas nėra sulaukęs ir pasidžiaugė, kad bitės ant Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos stogo sėkmingai išgyvena.
