Kretingai perdavė dokumentą, liudijantį valstybės ištakas

Atkūrė pagal vienuolių nuorašą

Kvedlinburgo analų faksimilę mūsų miestui dovanojo Vilniaus LITUA Rotary klubas, o jį perdavė šio klubo nariai mūsų kraštiečiai Marius Šlepetis ir Rimantas Mačernis.
„Mūsų klubas orientuojasi į edukaciją ir filantropiją, todėl labai apsidžiaugėme susipažinę su vienintele Lietuvoje faksimilių atkūrimo specialiste Kamile Kalibataite, – beje, iš viso pasaulyje tokių asmenų tėra 25, – ir ji ėmėsi šio darbo. Lietuva ligi šiol neturėjo rašytinio šaltinio – konkretaus dokumento, liudijančio, kad pirmąkart Lietuvos vardas buvo paminėtas 1009 metais. O tai ypač labai svarbu šiame geopolitiniame kontekste. Norėjome parodyti, kad esame sena, antrą tūkstantmetį skaičiuojanti valstybė, o mūsų tauta, sprendžiant pagal šio dokumento tekstą, labai principinga, tvirta, užsispyrusi“, – kalbėjo M. Šlepetis.
Šiame rašytame dokumente Lietuva, kuri buvo rašoma kaip Lituae, minima kaip krikštytis atsisakanti Europos valstybė. Lotyniškai rašytame tekste pasakojama, kad šventasis Brunonas, vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis, buvo nužudytas pagonių Rusios ir Lietuvos pasienyje, dabartinėje Lenkijos teritorijoje.
Mūsų šalies valstybingumas istoriškai ir yra skaičiuojamas nuo 1009 metų, nes būtent tuomet Lietuva, kaip savarankiška ir lengvai nepalaužiama žemė, ir buvo paminėta viename svarbiausių viduramžių Europos kronikų šaltinių – Kvedlinburgo analuose.
Rotariečių žodžiais, svarbiausia šio dokumento žinia yra ta – kad Lietuva jau buvo matoma Europoje politine, kultūrine ir dvasine prasme. Nors manoma, kad mūsų valstybė galėjo būti paminėta ir anksčiau, tačiau tai patvirtinančių šaltinių nėra.
„Iki mūsų dienų neišliko ir Kvedlinburgo analų originalas – Vokietijoje, Drezdene, saugomas vienintelis XVI a. vienuolių ranka perrašytas nuorašas. Pagal jį K. Kalibataitė ir ėmėsi kurti faksimilę. Jei ne sprendimas perrašyti dokumentą, šiandien neturėtume ir šio įrodymo – Lietuva būtų laikoma labai jauna valstybe“, – akcentavo R. Mačernis.

Siekė tikslios autentikos

Šio dokumento faksimilė Vilniaus LITUA rotariečių dėka tapo prieinama kiekvienam lietuviui. Faksimilės atkūrimą, bendradarbiaujant su Saksonijos žemės archyvais ir Drezdeno universiteto biblioteka, inicijavęs Vilniaus LITUA Rotary klubas, savo pavadinimui ir pasirinko būtent Kvedlinburgo analuose užfiksuotą Lietuvos pavadinimą.
Buvo siekiama, kad rašalas ir popierius būtų kuo tikslesni originalui. Pasak kraštiečių, faksimilei Drezdeno malūne buvo specialiai gaminamas popierius pagal ankstyvųjų viduramžių technologijas.
Tokias faksimiles, bylojančias apie savo valstybingumo ištakas, pasaulyje turi tik Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.
Iš viso buvo padaryta 150 šio dokumento egzempliorių, kiekvienas jų yra sunumeruotas. Pirmosios faksimilės, pasak M. Šlepečio, įteiktos Valdovų rūmams, Nacionalinei Martyno Mažvydo ir Vilniaus universiteto bibliotekoms, taip pat – tiems miestams, iš kurių kilę klubo nariai.
„Labai džiaugiamės grįždami į Kretingą ne tuščiomis, o galėdami įteikti vertingą dovaną, tarnausiančią krašto žmonėms. Į gimtąjį miestą grįžti visuomet smagu, ypač matant, kaip jis išgražėjo. Vaikystėje gyvenau Taikos gatvėje, atsimenu, tokie laukiniai vakarai ten buvo – tamsu, vienos duobės, o dabar viskas sutvarkyta, gražu, greta Jauryklos parkas“, – kalbėjo R. Mačernis, buvęs Pranciškonų gimnazijos mokinys, dabar vadovaujantis vienai interaktyvių technologijų distribucijos įmonei Baltijos šalims ir Suomijai. M. Šlepetis mokėsi Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, baigęs teisės studijas, 15 metų dirba vadovaujantį darbą.

Dovanojo du dokumentus

Šis atkurtas dokumentas Kretingą pasiekė dviem egzemplioriais: vienas jų įteiktas Kretingos muziejui, kitas – Kretingos rajono savivaldybei ir bus saugomas viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje.
Rajono meras Antanas Kalnius pasidžiaugė, kad šis dokumentas – svarus įrodymas šalies priešams, kad Lietuva – mūsų istorinė žemė. „Kitas svarbus akcentas yra tai, kad šie jauni vyrai, išvykę iš Kretingos, nepamiršo savo šaknų. Vadinasi, čia jiems buvo įskiepytos pačios geriausios savybės, jei jie ne vien apie Vilnių, bet ir savąjį kraštą galvoja. Abu egzemplioriai bus prieinami mūsų žmonėms, – kalbėjo meras ir pajuokavo. – Džiugu, kad atvežėte du dokumentus – jei vienas dingtų, kaip įvyko viduramžiais, turėtume kitą.“
Kretingos muziejaus vadovas Romandas Žiubrys papildė, kad nuo šiol Lietuva, o ir Kretingos muziejus, pernai tapęs labiausiai lankomu Lietuvoje, turės dokumentą, liudijantį apie valstybės identitetą ir jos brandą, kuris tarnaus muziejaus lankytojams.
O istorikas Julius Kanarskas džiaugėsi, kad nuo šiol Kretingos muziejus turės visus tris Lietuvos valstybingumui svarbiausius dokumentus, tiksliau – jų kopijas, ir pastebėjo, kad Salantų miestas pirmajam Lietuvos vardo paminėjimui pastatė paminklą.

—

Faksimilė – savotiškas leidybos būdas, kai senovinis leidinys atkuriamas taip, kad paėmęs jį į rankas žmogus neatskirtų, tai originalas ar kopija. Tai daug žinių ir kūrybingumo reikalaujantis darbas: atkuriama viršelio oda, formatas, tekstūra, spauda, rašalas, popierius pasendinamas, kad leidinys kuo tiksliau atitiktų dabartinę originalo būklę. Didelis iššūkis – rankų darbą, kuris neatsiejamas nuo faksimilės kūrimo, derinti su šiuolaikine įranga.