Mokė atmokti
„Kasmet susitikimo laukiam, žinom, kad bus įdomių lektorių, kokių ne visos mažosios įstaigos turim galimybes pasikviesti. Pasiklausiusi pranešimų, pirmiausia aš savyje perfiltruoju, atsirenku, ką galėtume pritaikyti mes“, – sakė lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė Judita Leščiauskienė.
Kai dar dirbo Simono Daukanto progimnazijoje, kartu su direktore Sigita Jonaitiene jos taip pat organizavo konferenciją – apie pažangiausią LEAN metodiką. „Pristatyti pasikvietėm dabartinį ISM profesorių Modestą Gelbūdą. Užėjęs į mano kabinetą ir ant darbo stalo pamatęs penkis rašiklius, jis paklausė, o kam jų man tiek daug reikia? Tai buvo mintis apie taupymą ir efektyvumą, apie resursus. Vadinasi, švietimas gali pasimokyti ir iš verslo“, – prisiminė S. Jonaitienė.
O šioje konferencijoje buvo perskaityta iki 10 pranešimų, kai kurie švietimo bendruomenėje žinomi lektoriai – ilgai laukti.
„Trejus metus direktorės pavaduotoja Živilė Sabaliauskaitė mane čia kvietė, bet vis negalėjau.Tai dabar atsivežiau jums parodyti 40 skaidrių – už visus trejus metus“, – auditoriją pralinksmino Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos vadovas švietimo lyderystės praktikas ir tyrėjas Rytis Komičius.
Jo pranešimas buvo apie tai, kaip atmokti vadovauti ir apie dilemas, kurių neišsprendžia jokie mokymai. Dilemas įvardijo tris: kultūros formavimą, lyderystę – kokie yra jos tipai, ką daryti, jeigu vadovas kultūrai netinka kaip lyderis, ir atmokimą. Šiuolaikinėje visuomenėje ir aplinkoje labai daug kas keičiasi: pasaulinės tendencijos rodo, kad darbo rinkoje aktuali tampa įtrauktis – įdarbinami darbuotojai, kokie bebūtų, nepaisant gebėjimų, negalios ir poreikių. Taip pat sparčiai atžygiuoja dirbtinis intelektas, tad vadovams natūraliai tenka daug ko atmokti.
„Pagrindinė mano žinutė – ką mokam, kaip elgiamės šiandien, tikėtina, jau greit nebeveiks. Reikia įrankio, kuris padėtų atmokti nebedaryti to, kas anksčiau buvo įprasta“, – paaiškino R. Komičius. Jis taip pat kalbėjo apie krizes mokykloje – kas darosi, kai kolektyvas nusiteikęs prieš vadovą, apšneka, nepalaiko, kai iš darbo išeina artimi kolegos. Lektorius siūlė kelis būdus šiai problemai spręsti – nuo įvairių situacijų analizės iki šešėliavimo praktikos ir net darbo vietos keitimo.
Orientyras – į ateitį
Šiaulių rajono Dubysos aukštupio mokyklos direktorius Vaidas Bacys dalijosi mintimis, kaip mažoje mokykloje įveiklinti duomenis ir kaip panaudoti Valstybės duomenų agentūros galimybes, kaip dirbtinis intelektas ir duomenų bazės gali palengvinti mokytojo darbą, padėti priimti sprendimus, kai vadovaujamasi informacijos įrodymais, o ne „aš manau“, „man taip atrodo“. Paklaustas, kuris gi kolegų pranešimas jam pasirodė įdomiausias, Dubysos aukštupio mokyklos direktorius, iš profesijos istorijos mokytojas, teigė, kad įdomūs visi, bet ypač norėjosi išgirsti būtent R. Komičių. „Dažnai mes orientuojamės į tai, kas buvo praeity, o švietimo perspektyva yra orientuotis į ateitį. Atmokimas išties tampa svarbiu dalyku vadovo darbe“, – sutiko jis.
Kaip vienas mokytojas atneša idėją, ir ta idėja staiga gali keisti visą mokyklos kultūrą, savo pranešime atskleidė Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos direktorė Rūta Songailienė.
Kartu su etikos mokytoja, kuri yra sertifikuota miško terapijos specialistė, meditacijose, miško maudynėse dalyvauja ir moksleiviai, ir šios Kauno mokyklos mokytojai. Anot direktorės, gamtos apsuptyje vykstančios pažinimo praktikos kolektyvui padeda susikaupti, geriau pažinti save, įgyti vidinės ramybės. R. Songailienė vylėsi, kad apie miško terapijos naudą ugdyme ateityje bus kalbama vis daugiau.
Tik saugioje mokykloje
Pranešimą „Atskleiskime didžiųjų kalbos modelių paslaptis“ skaitė VDU profesorė, vyr. kalbos technologijų tyrėja Jurgita Kapočiūtė-Dzikienė, „Nuo veiksmingos iki labai veiksmingos praktikos: Europos mokyklų susitarimai“ – VDU švietimo akademijos profesorė, Europos Komisijos Europos mokyklų inspektorė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, „Nuo duomenų rinkimo prie sprendimų: kaip vadovai gali skatinti mokinio pažangą“ – Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorė Natalija Kaunickienė, „Kultūrinės patirties refleksijos nauda šiuolaikinėje mokyklos praktikoje“ – teatro režisierė, kultūros vadybininkė, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ kūrybos praktikė, laisvai samdoma mokymų vadovė Vida Narveišytė.
„Kiekviena gera idėja turi būti įgyvendinama saugioje mokykloje“, – akcentavo Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis. Jo pranešimo tema – apie inovatyvų civilinės saugos modelį ugdymo įstaigose. Kas veikė prieš 10–15 metų, dabartiniame gyvenime nebeveikia, atsirado naujų iššūkių. Pirmiausia, kaip niekada sudėtinga tapo geopolitinė situacija – kyla įvairių grėsmių, informacinių atakų. R.Žilaitis kalbėjo, kaip būti pasiruošus visa tai priimti, identifikuoti.
Plinta geri atgarsiai
„Apie šią Simono Daukanto gimnazijoje vykstančią konferenciją girdėjau gerus atsiliepimus iš mūsų rajono mokyklų direktorių. Pirmą kartą atvažiavau ir pati pasiklausyti, galbūt pasimokyti, kaip organizuoti“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo Klaipėdos rajono švietimo centro direktorė Virginija Kazakauskienė. O iš lektorių, pašnekovės žodžiais, kiekvienas savaip įdomus ir vertas dėmesio.
Renginio dalyvius salėje pasveikino Kretingos rajono švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė, šeimininkų vardu – progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė, pakvietusi įgyvendinti po vieną labiausiai patikusią idėją ir rezultatais pasidalinti ketvirtojoje konferencijoje kitąmet.
