Didžioji šventės dalis – Botanikos parke
Anksčiau šis įspūdingas daug žiūrovų sutraukiantis reginys vykdavo prie jūros tilto. Būtent čia įsikūrusį „smaką“ (slibiną) turėdavo nudobti atjojęs Jurgis. Tačiau šiemet „smakas“ įsitaisys prie Gintaro muziejaus augančių medžių lajose. Animuotoje vizualizacijoje bus galima pamatyti, kaip tas slibinas atrodė, kaip gyveno ir kuo viskas baigėsi. Pasak Palangos kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininko Deivido Jučo, misterijos turinį – iš viso 200 piešinių – sukūrė palangiškiai Stasio Vainiūno meno mokyklos ir Senosios gimnazijos moksleiviai.
„Turime daug ir kitų partnerių, padedančių organizuoti Jurgines, tarp jų Palangos parapija, J. Šliūpo, Palangos kurorto muziejai, biblioteka, Sporto centras, „Bočių“ bendrija, Atvira jaunimo erdvė, III amžiaus universitetas. Nė vieno partnerio negalėčiau išskirti kaip pagrindinio, visi jie vienodai mieli ir brangūs, bet natūralu, kad daugiausia dirbam su Botanikos parku, nes jo erdvėse tarp medžių ir praeina didžioji dalis šventės“, – sakė D. Jučas.
Botanikos parkas oranžerijoje ketvirtadienį vaikams organizuos ir „Žaliąsias dirbtuves“: darželinukai susikurs savo pavasario vazonėlius, į kuriuos pasisodins šiuo metų laiku pražystančių augalų. Parko administracijos kiemelyje nuo 10 val. ryto bus surengtas žemės meno konkursas „Jurgio raktai“ – dalyviai, naudodami natūralias gamtos medžiagas, kurs originalias rakto formos menines kompozicijas.
Į parodą „Atrakink Šv. Jurgio paslaptis“ vietinius gyventojus ir svečius balandžio 23 d. 17 val. pakvies Palangos kurorto muziejus. „Tai mūsų mintis, o muziejaus darbas“, – rezultatą, kurio siekta dvejus metus, apibūdino D. Jučas. Bus eksponuojamos ne tik šv. Jurgio skulptūrėlės, bet ir paveikslai, grafika, kuriuos Palangai paskolino įvairūs didesni ar mažesni Lietuvos muziejai. Kurorto muziejaus prieigose bus atidaryta skiautinių paroda. Šiemet ji – didesnė ir turtingesnė, nes iniciatorė tautodailininkė sertifikuoto tautinio produkto kūrėja Irena Gačionienė su bendramintėmis kviečiasi siuvančias savo drauges iš Aukštaitijos, netgi iš Latvijos.
„Įdomiausia, kad skiautinių parodas yra pamėgę ir vyrai – nė į vieną parodą tiek jų neužsuka, kiek į skiautinių“, – pastebėjimu pasidalijo Zita Baniulaitytė, etnokultūros specialistė, folkloro ansamblio „Mėguva“ įkūrėja ir vadovė, Jurginių festivalio Palangoje pradininkė.
Ne vien pasišokimai ir pasidainavimai
„Pajūrio naujienos“ Z. Baniulaitytės paklausė, kodėl Palangoje švenčiamos būtent Jurginės?
– Todėl, kad Jurginės čia buvo pagrindinė šventė nuo seniausių laikų. Pagal Birutės kalno archeologinių tyrinėjimų metu surinktus duomenis istorikas Vladas Žulkus nustatė, kad XV amžiuje čia buvusi dangaus šviesulių stebykla, o stulpaviečių statinio pagrindinė ašis nurodo būtent pavasario laiką, sutampantį su Jurginėmis. Gal seniau šventė irgi taip pat vadinosi, o gal ne, tai nėra svarbu. Svarbu, kad su Jurginėmis siejama žemdirbystės pradžia. Bet palangiškiai – nelabai žemdirbiai, užtat žvejojo ir mylėjo arklius. Pasienio miestui arkliai aktualu pravežti pro čia keliaujančius žmones. Tiesa, auginti šiuos gyvulius buvo sudėtinga, kadangi žolės vešėjo ne tiek jau daug. Tad vyrai žirgus, kad sveiki būtų, varinėdavo aplink Birutės kalną, jodavo juos maudyti jūroje. Raiteliai su žirgais vandeny – nieko nebūdavo gražiau, ypač merginoms. Ir per šią mūsų šventę bus žirgų, taip pat atjos iki jūros – gal ji dar šalta, bet kanopėles vandenyje vis tiek galės pateškenti.
Jurginių papročius yra aprašęs ir Palangos burmistras Jonas Šliūpas. Tai buvo atlaidai, į kuriuos susirinkdavo netgi liuteronai. Procesijos eidavo nuo bažnyčios iki Birutės kalno. Man pradėjus dirbti folkloro ansamblyje, ieškojom unikalios šventės Palangai. Jurgines, galima sakyti, „atradom“ Vladui Žulkui išleidus knygelę „Lietuvos pajūrio žemės viduramžiais“. Perskaitėm, pirmiausia pradėjom švęsti ansamblyje, „čigoniškas paštas“ paplito toliau, draugų ratas vis platėjo ir platėjo. Ėmėmės giliau studijuoti papročius – žiūrim, kad Jurginės nėra vien tik pasišokimai ir pasidainavimai.
– Ekskursijos į žirgynus, eitynės su žirgais, kanklių paroda bibliotekoje, šių instrumentų muzikos garsais paįvairinta Jurgio mugė turguje, šv. Mišios ant Birutės kalno, „jurginėjimas“ parke, prie rotondos… Programoje tiek visko daug. Ar kartojasi idėjos, ar šiemet pateiksite naujų?
– Nesuprantu, kodėl Jurginių šventėje reikėtų ieškoti „ko nors naujo“? Mūsų tikslas yra tęsti pradėtą tradiciją. Juk ir per Velykas žmonės kasmet dažo kiaušinius, o ne vienais metais kiaušinius, kitais kokius stalus ar panašiai. Man patinka, kad tradicinį renginį mes tik šiek tiek paspalviname, paįvairiname, atsižvelgdami į aktualijas. 2026-ieji Lietuvoje paskelbti Kanklių metais. Ir štai ta proga Palangos viešosios bibliotekos parodų salėje eksponuojama meistro Egidijaus Virbašiaus kanklių paroda, darželinukams šiuolaikiškai ir su užsidegimu liaudies muzikavimo tradicijas perteikia kanklių mokytoja Jurgita Petkutė-Marcinkienė.
– Bet vis tiek folkloro ansamblių, kurių į Palangą suvažiuoja daug, pasirodymai jums, etnokultūros specialistei, tikriausiai yra vieni laukiamiausių ir brangiausių.
– Nors unikalias krašto tradicijas atspindinčios Jurginės įtrauktos į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą, Kultūros taryba šiemet mūsų nepastebėjo, negavome finansavimo. Todėl folkloro ansamblių šiemet kviesimės mažiau. Bet tie, kurie atvažiuos, į šokių ir dainų sūkurį, kaip visada, įsilies, vos tik išlipę iš autobusų – scenos per Jurgines niekada nebūna, scena yra visa Palanga.
Žiūrovui vedlio nebus
– Nebus scenos, nebus šventės vedėjo, ir niekas nepasakos, kas kur vyks. Tad kaip žiūrovui susigaudyti, tarp kolektyvų nepasiklysti, susirasti ir galbūt kartu padainuoti, pašokti?“ – į šį klausimą „Pajūrio naujienos“ paprašė atsakyti Palangos kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkę Ringailę Juozapavičiūtę.
– Iš tikrųjų niekas nepasakos, kur kam eiti. Intensyviausia diena bus šeštadienis. Palangiškiai ir miesto svečiai raginami su savimi turėti užkandžių, arbatos. Ypač daug veiksmo bus, kai apie 16 val. Birutės parke prasidės „Gamtos ir folkloro sutartinė“. Visų prašome nestovėti, pavaikščioti aplink tvenkinį, pasiklausyti, galbūt išsirinkti labiausiai patinkantį ansamblį, paskui kartu su juo pagerbti medžius, augalus. Vėliau už rožyno bus šokami bendri rateliai, kol rago garsai pakvies ant Birutės kalno, beje, anksčiau vadinto Jurgio vardu – po bažnyčios tai yra pati švenčiausia vieta Palangoje. Čia skambės įvairių regionų dainos, žiūrovai, gavę tekstus, galės dainuoti taip pat. Kaip jau sakė kolega Deividas, renginio kulminacija – misterija prie muziejaus, o vėliau dar lauks „Žirgapolkės“ naktišokiai Kurhauze.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
