Pasak iniciatyvos rengėjų, švietimo įstaigos ne visada gali patenkinti visus poreikius iš valstybės biudžeto lėšų, todėl svarbu išsaugoti galimybę bendruomenei prisidėti prie ugdymo kokybės gerinimo.
„Papildomas finansavimas yra būtinas siekiant užtikrinti religinių bendruomenių ir bendrijų veiklos tęstinumą, kulto pastatų išlaikymą, religinių apeigų prieinamumą tikintiems Lietuvos gyventojams, o tuo pačiu ir tikinčiųjų naudojimąsi konstitucine teise į religijos laisvę“, – akcentavo pataisų autoriai aiškinamajame rašte.
Priimtomis pataisomis taip pat sudaryta galimybė skirti paramą daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkams, sodininkų bendrijoms.
„Pagrindinis argumentas, kad tai tikrai neapriboja galimybės nevyriausybinėms organizacijoms gauti paramą, bet suteikia galimybę gyventojui rinktis, kam skirti savo paramą, o bendrijos savo veiklos pobūdžiu yra artimos nevyriausybinėms organizacijoms, kaimo bendruomenėms. Jos organizuoja įvairius renginius savo gyventojams, aktyviai stiprina bendruomeniškumą, telkia gyventojus bendrai veiklai, taip pat prižiūri viešąją infrastruktūrą, kuri dažnai yra įrengta valstybinėje žemėje – rūpinasi kiemais, takais, želdynais, apšvietimu, vaikų žaidimų aikštelėmis ir panašiai“, – argumentavo pasiūlymo iniciatorė Seimo narė Violeta Turauskaitė.
Šiuo metu 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio dalies paramos gavėjais gali būti tik nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, ir profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai.
Seimo priimtos pataisos įsigalios 2027 m. sausio 1 d.
Sugrąžino galimybę paramą skirti mokykloms ir religinėms bendrijoms
Susiję straipsniai
