Techniką atrado netyčia
J. Lingienės spalvoti karpiniai, sugulę į kolekciją „Žydėjimo tavo dienoms, gimtine“ keliauja po Kretingos rajono bibliotekas ir kultūros skyrius. Paklausta, iš kur kilo sumanymas kurti ne įprastus baltus, o spalvotus karpinius, ir kaip tai atliekama, J. Lingienė neslėpė, kad į jos kūrybą šie atkeliavę visiškai netikėtai: „Sykį netyčia susidėjau du skirtingų spalvų lapus ir, išsipiešusi piešinį, juos iškarpiau. Pasislinkę tam tikru atstumu jie sukūrė simetrišką vaizdą. Taip sumaniau susidėti po kelis lapus, ir karpant juos slankioti, pakreipiant norime linkme. Taip išsikarpo skirtingų spalvų figūros, kurias sudėlioju viename rėmelyje.“
Moteris sakė, kad šią technologiją susigalvojo pati gerokai prieš dešimtmetį, kol rankdarbių kūrėjai dar nesidalijo savo išradimais socialiniuose tinkluose. Gal dabar ir kiti panašiai kuria, tačiau ji tai laiko savo asmeniniu atradimu.
J. Lingienės karpiniuose dažniausiai figūruoja gėlės, augalai, nes jie, pašnekovės žodžiais, į gyvenimus neša šviesą ir grožį, o artėjant progoms, ji kuria kalėdine ar velykine tema. Ryškios spalvos pamažėl užgožė gana ilgą laiką jos kūryboje vyravusias gedulo dėl sūnaus netekties tematiką ir spalvas – juodą ir baltą. Šių karpinių ji buvo sukūrusi visą pluoštą, parodoje „Juoda balta“ jie taip pat apkeliavo Kretingos rajono viešąsias erdves.
Mokydama mokėsi ir pati
Jokūbavo mokykloje-daugiafunkciame centre mokinio padėjėja dirbanti J. Lingienė neslėpė esanti kūrybos savamokslė: dar vaikystėje pati išmoko nerti, megzti, gaminti įvairius rankdarbius, vašku dažyti kiaušinius, juos skutinėti, gražinti kitokias būdais.
Šį pomėgį, ji tikino, paveldėjusi iš savo 89-erių motinos Onos Taučienės, kuri gyvena sykiu su jos šeima: „Mama laisvesnę minutę tarp ūkio darbų nerdavo, megzdavo, siūdavo, gražiai piešdavo. Dar vaikas būdama, stebėjau ją ir mokiausi.“
Anksčiau kone keturis dešimtmečius Janina dirbo Baublių kaimo mokykloje, kurį laiką mokė mokinius dailės ir technologijų. „Dirbdama su mokiniais, mokydama juos naujovių, ir pati užsivesdavau kurti. Norėjosi daug ką išbandyti, išmokti ir kitus pamokyti. Tekdavo ir sceną renginiams puošti, ir mokyklos aplinką pagražinti. Langus per įvairias šventes karpiniais išdabindavau: prieš Velykas – pavasariškais, žiemą – kalėdiniais motyvais“, – kalbėjo kūrėja.
Neatlygintinai gražina savąjį kaimą
Janina atviravo, kad pomėgis karpiniais puošti langus likęs ligi šiol: dabar juos karpanti namie ir atsinešanti į mokyklą. „Pasiilgstu to darbo, kurį dirbdavome išvien su baubliškiais mokiniais. Nenusėdžiu namie ramiai: žiūriu televizorių, o pirštai niežti kažką daryti, karpyti. Dabartiniame darbe to daryti nebegaliu, tad tai, ką namie sukuriu, nešu papuošti Jokūbavo mokyklą.“
O ryšys su dabartine dėl mokinių stygiaus sumažinta ir prie Jokūbavo prijungta Baublių mokykla darnus išliko ligi šiol: moteris nė neprašyta, iš nostalgijos vis dar nori gražinti savojo kaimo mokyklą. Jai malonu savo rankdarbiais neatlygintinai prisidėti ir prie savojo kaimo bendruomenės švenčių, renginių.
Visa Janinos šeima – gana kūrybinga: vyras Juozas – buvęs ilgametis technologijų mokytojas Marijono Daujoto progimnazijoje, mėgsta kurti iš medžio, sūnus Regimantas – puoselėti ir gražinti aplinką, o jaunėlis Tautvydas išmoningas apdailos darbuose.
